Labos, sveikstančiosios!
Turėjau savaitgalį geros draugijos ir puikios muzikos, kepiau kukurūzinius viščiukus su česnakais, šalotais ir mažom bulvytėmis, numezgiau gerbiamam šuniui kašmyrinį megztuką.
Siūlų inventorizacija - puikus dalykas. Darysiu.
Sėdžiu ir ledėju namie, nebešildo jau nei jakas su visais kitais gyvūnais, galūnės sustirę. Pusę dienos viena namie prabuvau, tada grįžo prastai pasijutusi dičkė, miega, grįžo jau ir mažė.
Vis dirbu ką nors, o galvoj viena mintis - noriu žakardint 
.
Restar-šilumai reik pajudėt 
pvz kokių pritūpimų...
Aha, kas to nežino. Bet kai jau suledėji - sunku ir judėt 
. Natūraliai kiek pajudėjau - grįžo antras besirguliuojantis, valgyt šildžiau, palupau imbierų, citrinos, medaus sutryniau arbatai, padariau jiems ir pati išgersiu. va, ir papietausiu tuo pačiu. Nes vis atrodo, dar tą, dar aną reikia padaryt arba kur pražiopsau ir užsimirštu, koks laikas...
Baigiau savaitgalį Virgin River, serialas bus tęsiamas, teks laukt, kaip ten toliau viskas klostysis. Pabaigoj buvo jau tik originalo kalba su subtitrais, tai pripratau, užtat sužiūrėjau dar ir Bridžertonų tęsinį ar priešistorę - Šarlotę jau tik originalo kalba su subtitrais (dukra užinfliuencino). Tikrai maloniau, negu su super primityviu įgarsinimu... Tik kai jau pjauna nuovargis/miegas - nebepajėgiu nei girdėt, nei skaityt (ir dar megzt ).
Noriu į Bostono menų muziejų.
Restar, tau ką, buto nešildo? Ar tu vistik susirgai?
Šiandien keista diena, poguliukas tiesiog atsitiko.
Aš šiandie klaidžioja po foto archyvus, pasaka😍
Buvau net pamiršus, kokie jie gražučiai mažučiai buvo. Visiškai nukrypau nuo pradinio tikslo, t.y. surinkti visų metų Kalėdines nuotraukas. O dar ir panikos apturėjau, nes viena laikmena užsispyrė, atsisakė atsidarinėti ir tik tada suvokiau, kad neturiu kopijos...
Bet lyg ir pavyko, dabar darau kopijas...
Ir tikiuos šiandien užbaigti kojinę.
Šildo. Bet nepalankūs vėjai gal. Sėdėjimas visą dieną prie kompo su vilninėm kojinėm ir šiltom tapkėm, o dabar po vilnoniu pleduku - niekaip neatšyla... Dažniau būnu sušalus nei perkaitus, karščio bangų dar neužfiksuota:).
Aš pastebėjau, kad sėdint vienoj vietoj, atšalu net ir vasarą...
O su tom karščio bangom, tai dar labiau nes kai staigiai sušyli, tai paskui taip pat staigiai atšali
Tfutfutfu, po dobiliukų 3 mėn pavartojimo kol kas tų bangų neužfiksuota 
bet faktas kaip blynas-ne jaunėjam visais aspektais, kaip bežiūrėsi...
Foto archyvai. Po išorinio disko lūžio visą svarbią medžiagą laikom debesy. Aišku, su kopijom.
Prisiminiau, kad norėjau savo fotosesijos knygą pasidaryt... reikia duot idėją dukrom 
ot ilgai grojanti dovanų prasme ta fotosesija. Dovanota per sidabrines vestuves, fotkintasi per mano gimtadienį, Kalėdom būtų albumas/knyga
TTH: normalus.
Kaip sužinojau - donoravau ir tyrimą pasidariau.
Šiandien buvo dvi genialios mintys, pasta su graikinių riešutų ir fetos padažu ir kažkiek šokolado. Tas pastarasis - atskirai.
Viena geniali mintis buvo nedarbinė: DeLonghi filtrai pusiau automatiniams aparatams tinka ir ne DeLonghi!!! Prisidariau puikaus sunkaus espreso, mėgavausi.
Pažiūrėjau instagrame tuos mišelininius latvius, ir vėl noriu į Rygą!!! Talentingi.
Senukuose įsigijau grėblio kotą 200 cm sportui, sportavau. Dar įkrito kažkiek žaisliukų. Nuostabūs medinukai 
Žiema. Šuo. Deja vous: vėl ruošiuosi į Italiją.
Kotas sportui- va čia tai genialu!
Kodėl TTH, o ne kokį nors D 
Katuk, pas mane tai katinai kampuose veisiasi, o pas tave ežiai
O pas mane tai šunys. Nes kai siurblio talpą išpilu, tai visas šiukšlių pagrindas būna Lunos plaukai. Analogiškai nesitvarkius ir visuose kampuose guli.
Iš serialų, tai Gero daktaro radau dar nežiūrėtą sezoną, jau užbaigtą, tai sužiūrėjau paskutiniu metu.
Vakar tokį netikėtą negalavimą apturėjau. Iš esmės tai dėl savo durnos galvos. Tik šįkart ne kojos, kaip toje patarlėje sakoma, bet pati galva nukentėjo. Didelio streso metu staiga taip užspaudė galvą - kažkur smilkiniuose ir virš kaktos. Jau net akyse papilkėjo, galvojau alpsiu. Šito pavyko išvengti, bet to galvos skausmo ir prie jo prisidėjusio pykinimo dar ilgai neatsikračiau. Šiaip ir šiandien dar jaučiu atgarsius, kai pačią situaciją prisimenu, ar šiaip net nežinau dėl ko. Pliusas tik kad valgyti nenoriu. Jei būčiau į galvą gavus, tai galvočiau, kad smegenų sutrenkimas. Bet čia buvo tik mano durna baimė.
