Labas iš žiemos ar kokio nesamoningo laiko.... Jau lijundra🫣
niuma, 23 Lap 2023 - 10:43, parašė: Freke, - cholesterolis (vėl mus sekaNa teks sportuoti. Nes mintyse tuo užsiimti nepadeda 🤣🤣🤣): [url="https://muge.eu/7-mitai-apie-cholesteroli-ir-jo-reguliavima/?fbclid=IwAR2ANB4EZ-wre0ZzojCwTPR80RLp_wXC4MxoOlMYnoTMWG9s_z5nS5D0HRA"]https://muge.eu/7-mitai-apie-cholesteroli-i...WG9s_z5nS5D0HRA[/url]
Katuk, 
dėl D+ parašyk man ar į kambariuką įkelt
Tikrai klauso skaito 🤣🤣🤣 nortway negalite pastoti? Pasitikrinkite dėl vaisingumo. Ačiū.... Jus paskaičius supratau, kad nemyliu vaikų. Išimtis tik 3+1(kur anyta gimdė). Kiti tegul per socialinę distanciją atsitraukia, pageidautina latvišką (5m)🤣🤣
Mada, kad viena po kitos pasisakėt, kaip nemamiškos 
(bet jūs tik momentinė iliustracija, yra ir daugiau aplinkų, kur labai ginamasi mamytiškumo). Na, kaip atsvara tam a la supermamytiškumui. Įdomu, kaip visos atsidūrėm supermamoj, nebūdamos mamiškos.
Bet tikrai, skirtingą turinį galim po tuo pačiu pavadinimu padėt. Tai aš nei vienos nenoriu paliesti asmeniškai, visos normalios moterys ir mamos, aš tik stereotipus ir apibrėžimus kiek kvestionuoju. Mėgstu su savim pasikalbėt, pafilosofuot . Kartais ir parašau .
Aš gal sakyčiau ne mada o tiesiog daugiau drąsos atsiranda pasakyt ką jaučiam, ir nesijaust dėl to kažkokiom blogesnėm ar nenormaliom. Ir nemamiškumas mano akim nereiškia vaikų savų ar svetimų nemylėjimas, labiau gal tas jausmas kai smagu matyt kaip iš kūdikio užauga visas žmogus su savo nuomone. Ir taip tas žmogus pradeda norėt erdvės, užsidaro kambario duris arba pareiškia ką jis sau mano apie klimato kaitą ir ką nors panašaus. Ir kai gali apie tai padiskutuot
Niurkyt tai man ir mažo nesinorėjo, jaučiausi pati niurkoma 
kartais ir dabar dar būnu tampoma už žandų paplonintu balsu priduriant mamyyytė 
Čia kurią dieną stebėjom mažus vaikus lakstančius ir klausia anas manęs-ar tu nepasiilgsi kai aš leliukas buvau, bėgiodavau. Sakau ne tu man dar dabar per daug leliukas patylėjo pamąstė, sako nu jo gi vis dar bėgioju
Oi koks sudėtingas tas mamytiškumo klausimas.
Aš turbūt neturiu irgi kažkokio geno ar hormono, kur verčia alpti dėl kūdikių ar vaikų, vadinti juos lėliukais, angelėliais ir pan. Lygiai taip pat negaliu klausyti visokių "tau mano mamyte" stiliaus liaupsių. Labai ryškiai prisimenu, kaip pradėjusi eiti į mokyklą, išgirdau kovo 8-osios proga (kas tada buvo ir mamos diena) visokius saldžius eilėraštukus ir daineles per renginį, tai buvo taip šlykštu ir nesuprantama.
Jau kažkada klabėjom apie knygą (filmą) "Švyturys tarp dviejų vandenynų", tai man visiškai nesuvokiama, kaip taip beprotiškai galima norėt vaiko.
Niekada nebuvo jausmo - oi kaip noriu vaiko, bet tuokiantis buvo labai gilus įsitikinimas, kad jei tie vaikai, kaip meilės pasekmės atsiras, tai juos priimsiu nesvarstydama Tai va. Iš vienos pusės didelio noro ir idealizavimo nebuvo net ir nei vieno vaiko dar neturint. Iš kitos pusės labai norėjau būti gera mama savo vaikams, buvau daug prisiskaičiusi, prisiklausiusi ir labai stengiausi. Kad nelabai pavyko, kitas klausimas.
Kaip ir savo tėvams, turbūt galėčiau pasakyti, kad nejaučiu meilės. Bet jaučiu ramią pagalbą ir atsakomybę prieš juos. Pripažįstu ir vertinu jų geras savybes, tai ką dėl manęs kaip vaiko darė pagal savo suvokimą ir galimybes.
Iš vis tėvų vaikų santykiai vienas painiausių dalykų gyvenime. Kaip kažkur buvo pasakyta - pusę gyvenimo mums gadina tėvai, kitą pusę vaikai.
Draugauti - jėga! Dar kai interesai 89 proc. Sutampa! Tai Pikaso paroda + PC + pasta su triufeliais ;)
Siūlinėn eisiu viena ;)
Bo nes tikrai paskui sakys- o tu manęs neniurkei.......
Galiausiai sakiau, žinai, tu bernų neauginai
Na ir aš pasisakysiu mamytiškumo klausimais Man turbūt yr artimiausias qqutės požiūrio kampas - kokiam etape esu, tas man ir geriausias 
Bet šiaip, kad man tik mano vaikai priimtini, tai tikrai ne. Labai įdomūs ir vaikų draugai ir šiaip jei kada kur tenka susidurt, stengtis kažkokį ryšį užmegzt. Ir šiaip apskritai su žmonėm bendraut
O šeimos ir vaikų tai norėjau nuo vaikystės Galiu tikrai jaustis laiminga ir palaiminta, kad pavyko tuos vaikus "įsigyt" be didelių pastangų. Kaip tik šiandien su kolegėm savo jaunosiomis turėjom pokalbį per pietus, kaip sunku merginoms pastot ir kiek daug aplink tokių...
Šiandien eidama ta snieguota gatve vėl pagalvojau, kaip pasiilgau ksSiulų darbo Sėdėt sau ramiai, laukt laimingų klienčių, žiūrėt pro langą kaip snaigės krinta, būt su savim, kai nieko nėr Tiesiog prisiminimų rojus 
Nu va, kiekviena apie savo rojų seilėjasi .
Aš, matyt, sunkiau pokyčius priimu . Nu gerai - ir priimu, ir gerai viskas. Kol nepradedu overthinkinti . Ypač tai su sodu man siejasi, nes ten buvo rojus žemėje su laimingais vaikais. O dabar vaikų ten nebeliko beveik... Tai ir gedžiu po truputį, kai lieka laiko mintims. O namie - visai pateninta esu, kuo mažiau žmonių namie, tuo geriau . Gal kad retai ta laimė nušvinta .
O šiaip - man irgi atmetimo reakcija, kai iš manęs ko nors perdaug nori. Kelis kartu save esu pagavusi, kaip atstumiu vaikus, nes ne tas laikas man, kai norėčiau glėbesčiuotis ar skirti jiems laiką. Nelekiu akis išdegus, kai tik skambtelna - gal galėtum parvežti namo. Nes kitus, tai, matai, tėvai vežioja. na, parveža tie tėvai ir mano vaiką. Nes nematau poreikio pusė laiko kamščiuose prasėdėt kur nors belsdamasi, kai nėra nei vėlu, nei šalta, nei kas serga. Bet saugumas ar liga - kitas dalykas.
Visos mes mamos, puikios tiek, kiek galim ir suprantam 
Ką mezgu?
Klausimas būtų geresnis, ar išvis mezgu
Vakar pagaliau baigiau 1 kojinę. Toks noras nebemegzt antros, nu bet faktas, kad numetus nebeatkartosiu, reik varyt, kol nepamiršau, kur ir kaip ką dariau
ką norėčiau megzt? Viską! Šiaip gal labiausiai oranžinį paprastuką, siūlus kada čia pirkau 
gal pavasarį? Bet dar reiktų baltą pūkuotuką dukrai, siūlus tikiuosi gauti per pirtį
