Vaikai - žmonės, o žmonės man patinka 
Jau primokinau draugės dukras!!!
Vaikai - žmonės, o žmonės man patinka
Jau primokinau draugės dukras!!!
Ai, vakar svarsčiau apie mamystę. Papilsiu žibalo, arba, kaip dabar populiaru - išsakysiu savo požiūrį . Žiūriu, madinga tai (mamiškumą) neigti darosi. Nu kažkaip tie vaikai atsirado, kažkaip geri užaugo, kažkaip tie nerealūs gimtadieniai susiorganizuoja, kažkodėl tie vaikai jau ūgtelėję ant kelių sėdasi dar. Ane? Visos esam mamos ir taškas. Su savo mamystės stiliais, kurie keičiasi, nes auga vaikai ir mus augina. Kai pirmas vaikas, vienaip elgiesi, 4-tas - kitaip jau, dėl auklėjimo šeimoj, dėl patirties, dėl amžiaus, dėl prigimties, nuostatų, dar dėl ko nors. Mamiška/nemamiška - stereotipai, ir tiek. Ar nors viena turim savo kopiją kur nors?
Aš iš prigimties biškį protestantė, tai būsiu nepopuliari - vadinsiu save mamiška. Nes žinau, kad tie vaikai ne kažkaip atsirado pas mane, o iš noro juos turėti. Aišku, nežinojau dar, ką tai reiškia . Bet nei sekundės nesigailėjau dėl nei vieno, kaip bebūtų sunku. Taip, nepaisant visų sunkumų su mažais vaikais, dabar matau, kad buvau tada užimtesnė, bet tikrai laimingesnė dėl to grąžos, kurios tiek daug duoda maži vaikai - jų apsikabinimai, juokas, niurkymaisi, klausimai, bajeriukai, naivumas, pūsti žandukai. Daug lengviau buvo patenkinti jų poreikius, o tuo pačiu saviškius - matyt, mano poreikis apsikabinimams yra gana stiprus. O dabar ir seilėjuosi į foto žiūrėdama, nes sunkūs dalykai jau užsimiršo, lieka tik šviesūs prisiminimai ir ... dėmesio trūkumas dabar . Problemos jau sunkiau išsprendžiamos, trūksta kompetencijos, santykiai aštresni, noro leisti laiką kartu - daug mažiau, apsikabinimų gaunu retai ir dozuotai . Vienas dičkis iš bernų jau vėl leidžiasi niurkomas, o kitas dičkis - jau nebe. Panos kaip kada.
Nu tai ar aš labiau mamiška, ar labiau egoistė ir susireikšminus? Atsakyt nereikia, tokios vidutinio amžiaus moters refleksijos kyla man. Kaip šiandien perskaičiau - į geriausius klausimus nereikia atsakymų, jie tik sukelia dar daugiau klausimų.
Man atrodo, madinga ne neigti mamiškumą, o apskritai lygintis, kuri labiau mamiškesnė.
Cholina jau ir spektaklį apie TAI pastatė ;)
Bet nu šiaip, kompetencijų ir įgūdžių būti mama man netrūksta, bet vat pamačius kūdikį jokių širdučių akyse nepamatytum. Tai kaip tai pavadinti?
Aš tai sakyčiau kad tiesiog hormonų komplektacija skirtinga 
Ką mezgam?
Aš va visą laiką 'nemačius' tvido sugalvojau, kad noriu šviesaus. Ir nerandu, kokį įsivaizduoju Arba per mažai noriu
Aš va visą laiką 'nemačius' tvido sugalvojau, kad noriu šviesaus. Ir nerandu, kokį įsivaizduoju
Arba per mažai noriu
vo katuk gerai sakai kad gal hormonai
aš pvz visad geriausiai jaučiuosi būtent tam amžiaus tarpsny ir būsenoj kokioj esu
pvz kai laukiausi buvau laiminga tuo laukimusi
kai vaikas mažas buvo irgi buvau laiminga ir nesvajojau apie tą laikotarpį kai laukiausi, bet tikrai nenorėjau būti paauglio mama dar
o dabar žiūriu į mamas su vežimėliais ir galvoju nu aš taip joms nepavydžiu
matyt ateis laikas kai ir anūkų norėsiu bet dar ne dabar, po kokių 15 metų. Gal
kojines kojines kojines....o svajoju apie megztini dryžiukais smulkiais, mintyse siūlus derinu
ir tvidinį megztinį su pynėm
ir žalią kašmyrinį ploniuką kalėdoms (nespėsiu aišku nes dar reikia moherinuką po kojinių nuraityt) KAIP IŠMOKT PASAKYT NE?
Aga, vyras vis juokiasi iš manęs, kokia aš močiutė būsiu ir bumbėsiu kam anūkus suvežė. Nea, sakau, pirma bumbėsiu, kodėl neatvežė, o už valandos jau bumbėsiu, kad pasiimt turi 
Lygintis apskritai nemėgstu. Gal buvo periodas - kieno dantukas pirmiau išdygo, kas vaikščiot greičiau pradėjo . Su pirmu. Paskui viskas dzin.
Vat aš irgi myliu žmones. Ypač fainus, simpatiškus, draugiškus. Brolio mergiotes niurkiau dar netekėjus ir labai mylėjau, nors iki to vaikams buvau abejinga. O vyro sesės mergaitė tokia baili augo, jautri, uždara, kad taip ir nesusidraugavom. Gerbiu ribas. Nu ir paaugliai uždari, kartais atžarūs. Sunku man su besąlygine meile 100 proc. Turiu vis persiauklėt...
Hormonai turi įtakos, žinoma. Kaip ir dar daug kas .
Vežimėlių ir aš nepavydžiu niekam .
