Aš bieną dvilitrį rafinuoto paimčiau.
Šviežias aliejus neparduoda rafinuoto. Čia aš per žioplumą vietoj nefiltruoto parašiau nerafinuoto, o po to kamuolys nusirito. 
Aš paimčiau butelį 
nu arba skardinę. Žodžiu, vieną talpą.
Išsiskiria norai 
. Jurgitai nefiltruoto, kitom filtruoto, nebus taip vienoj dėžėj.
Reikėjo pasiskųst, kad nežinau, kaip užsidirbt - gavau raštuotų pirštinių užsakymą. Iš savo rusų kalbos mokytojos, kuriai prieš n metų dovanojau, kai Šarangei swapui mezgiau... Tai dar turi, džiaugiasi, bet, spėju, jau skylėtos, tai nori naujų Jau kad uždirbsiu 
. Kol išrinksiu modelį, tada visus raštus galiu megzt tik nemieganti, gerai pailsėjus, kitaip šakės, daug ardymo. Buvau prisimezgus iki piršto nutirpimo mėnesiui, kai kitam swapui mezgiau. Monkės biznis man su užsidirbimu iš mezginių. Vienam aliejaus buteliui neuždirbsiu .
Žaliukas ant kūno. Dilgena. Matyt, teks ir man mest moheras iš planų. Aišku, jų būna ir kito lygio, žymiai švelnesnių.
Su papildomais darbais. Esu anam etape turėjus antrą darbą. Šiais nuotolinių laikais visiškai įmanoma. O bet tačiau, nebespėjau apsidirbt. T.y. laisvo laiko visiškai nelikdavo, tas kirto per sveikatą, kurios ir taip ne prūdai. Aš privalau turėt laiko atsistatymui. Bet matyt jeigu būtų labai sunku, tektų kažką aukot.
Tai antras darbas gali būt iš tos pačios operos, kaip ir pagrindinis.
Nu arba, Restar- viešuosius pirkimus visi gali daryt 
tam nereik ypatingų įgūdžių.
kažkas skaito paskaitas, veda seminarus. Visokiom temom. Turiu momeny, tom, apie kurias nusimano. Juk yra temų, apie kurias žinai daugiau, nei kiti 
Mezgimas.. nu įmanoma prisidurt truputuką. Va, kažkas kojines mezga... skaras, dar kažką... už raštuotas pirštines reiktų ir kainos atitinkamai
Darbas iš tos pačios operos - gal man konkurentams padėt renginius paorganizuot? . Juokauju. Žr. aukščiau Niumos postą. Nes yra dalykų, kuriuos darbe darau ir galiu daryt, bet bloga nuo to. Pvz. sąskaitų išrašymas. Esu kažkada senam darbui vertinus projektus - nu taip per sukąstus dantis, tiek kartu prakeikiau tą dieną, kai sutikau, paskui kitąmet dėl pinigų vėl sutikdavau, vėl keikdavausi... Apie viešuosius pirkimus net girdėt nenoriu - žiauriai neįdomu ir atgrasu 
. Nežinau, ar pinigai sugadintas nervų ląsteles kompensuoja. Man lengviau susimažint savo poreikius . O kai mezgimas tampa darbu - beveik pranyksta malonumas, galų gale - sveikata, nes sau mezgu kiek noriu ir kada noriu, o kai prasideda reikia...
Kartais pagalvoju, kad su vaiku galėčiau Wolte dirbt - ir pajudėjimas, ir šiaip manau, kad aptarnavimo srityje aš stipri . Bet pamirštu, kad gi visą laiką su ta kuprine ant mano vargšų pečių reikėtų būti... Dar galėčiau klaidas kitų interneto svetainėse rankiot . Gal kokiu slaptu pirkėju įsidarbint.
O šiaip - tikrai neturiu kažkokių išskirtinių gebėjimų, kuriuos galėčiau įdarbint. Esu nedrąsi, kad kažką naujo pradėčiau. Nežinau, ko mokytis, kad ir būtų įdomu man, ir galėčiau tai paskui sėkmingai įdarbint.
O dėl poilsio - tai ir man jo reikia . Ir šiaip, namie dirbu antru etatu. O kai prasideda ar sirgimai (lūžiai, poliklinikos, ligoninės...), ar koncertai - (aprangos, repeticijos, lakstymas įkoncertus), tai ir pustrečio gaunasi. O atsižvelgiant į sveikatą ir energijos lygį, kuris ne vienodas tikrai pas visas - manau, kad dar tikrai labai gerai varau . Nors ir ne už pinigus .
Laukiau, kada ateis naujas alyvuogių aliejaus derlius... Nu bet šitoks kainų skirtumas per metus
Gi sausra buvo, nėra aliejaus.
Va, jau ir atsakymas, kurį norėjau parašyt Rudenį sakė, kad alyvuogių nebus. Ir, jei gerai pamenu- kavos pupelėm irgi kažkas pakenkę yra.
Aš pasididint pajamas galėčiau išeidama iš savo darbo ir eidama į kažką panašaus. Aga, beveik paradoksas, bet daugumoj naujai priimantiems algos mokamos didesnės, nei lojaliems. Ir šitos minties ne tai, kad neišmetų, bet ją intensyvinu.
Papildomai dirbt nenoriu- nematau prasmės, nes kasdieninis darbas aktyvus ir būna, kad nesibaigia, nei 5 val, nei savaitgaliais. Bet būna ir tuščių dienų. Ieškau ir stengiuos pasidaryt balansą visur. (Šią savaitę atostogauju- skambučius peradresavau vienam, su laiškais pagalbos paprašiau kito kolegos, nes krūvis didokas, kad su viską permesčiau vienam).
Baigiu išardytą kojinę sumegzt atgal. Grožis
Niuma, tu tai išvis, turbūt, visą gyvenimą vienoje darbovietėje. Kažkur skaičiau, kad kas 5 metus reikia keisti arba darbdavį arba pareigas.
Labai lengva kitam patarti, pažiūrėjus iš šalies . Norint kažką mokyti - reikia ir mėgti, ir mokėti tą daryti, pvz. vertėjauti žodžiu - ir ryšių, ir laiko, na, ir tikrai atitinkamų gebėjimų. Kada aš baigiau universitetą? Praeitam amžiuj . Ar vertėjavau kada? Ne . Tai ir kalbos žinios apmūsiję, nes nėra aktyviai naudojamos jau seniai. Ar laikau tą kalbos mokėjimą specialybe - ne. Vaiko diplomas koks? Metų jam kiek? Gali ir neatsakinėt . Man už 2,5 mėn stukltelės pusamžio jubiliejus. Ir deja, LT tikrai yra (ne)vieša diskriminacija dėl amžiaus. Ypač, kai nori ką nors keisti. Nepaisant visko, ko mes bandom išmokyti HR'us . Istorijų ne vieną galiu papasakot, kaip žmonės su didelėm patirtim, gerom pareigom ir netgi vyrai - daug sunkiau susiranda norimą darbą. Faktas, kad po studijų aš drąsiai teigiau, kad galiu eiti ir gatves šluoti, t.y. dirbti beveik bet ką, o tokio amžiaus - nei galiu, nei noriu.
Na, ir nepamirškim, kad darbą, kuris man vis dar patinka, aš turiu. Skųstis lyg ir nesiskundžiau, tik taupymą paminėjau.
Ne darbo aš daugiau noriu iš tiesų, o kad vaikai greičiau nepriklausomi pataptų. Arba, kad nors mažiau būtų už mokslus mokėti. Kad tik dičkis pirmą sesiją be skolų išsilaikytų, jau įkvėpčiau kažkiek oro...
taip ir darau. Kas 3 metus keičiu lokaciją. Ne tik darbą.
Bet klausimas, kodėl reikia tą daryt? Ir ar dėl to padidėja produktyvumas?
Čia man rodos Restar daržas
Pas mus dabar kaip tik vyksta atranka, žiūrėjom CV, tai tokie, kur darbą keičia kasmet, labai daug įtarimų sukelia
Dar. Aš irgi karts nuo karto save nusivertinu, kad nieko nemoku, nesugebu ir nenoriu išmokti. Bet visokios aplinkybės vis parodo, jog taip nėra. Galbūt labai kardinaliai ir negalėčiau pakeist profilio, bet turbūt ir tą galėčiau. Pvz, tapti ūkininke. Ne šiaip tris pomidorus auginti, bet rimtą versliuką užveist. Tik viskas į resursus susiveda. Pradžiai reiktų kokį pinigų medį pasisodint ir gauti ūkininko pažymėjimą
Katuk, klausimas, ar tikrai norėtum ta ūkininke būti? Aš tai ne . Nors net žemės 5 ha turiu .
Aš nuvertinu save dažniausiai, bet žinau, kad jeigu turėčiau gerų ryšių, kas nors patikėtų ir priimtų - būčiau (ir toliau ) itin lojalia ir puikia darbuotoja. Išmokti ką nors naujo būtų dar įdomiau (aišku, jeigu tai ne kokia buhalterija ), o šiaip - man stiprios savybės yra kvestionuoti, racionalizuoti, padaryti max kokybiškai, padaryti extra mile ir pan. Labiausiai mėgstu, kai turiu neperdaug sričių ir galiu kuo labiau gilintis į tas sritis. O kai jau būna anšlagas visko iš visų pusių - tai nebūnu patenkinta, kai reikia varyt nei kiek nepagalvojant, neskiriant laiko pasigilinti.
