METŲ mezginiai

Labas,

Gadget, tu tikrai kažkokia su raketa uodegoj . Ir kartu - viskas apie prioritetus. Kurie kiekvienai savi.

Dėl lieknumo - pilnas svoris, nuo kurio pradėjau mest prieš kelis metus pas Kurpienę   . Taip, kad - esu gerai pavalgius, tik įliemenavimas gražiai sužaidžia.

Aš po labai gražiai emocingos darbinės popietės (emocijos buvo nuostabios, mano vienos programos oficialus startas, labai šilti, įdomūs žmonės, tai žandus skaudėjo nuo šypsojimosi) buvau kiek įaudrinta, tai pasiraminau kamščiuose grauždama riešutus (nes be pietų...), namie pagaminau gryn veganišką kreminį lešių karį ir tada jau mėgavausi tipiniu vakaru su mezginiu ir serialu.

Tas vaikas, kuris purkštavo, kad karyje ne vištiena, o tofu, stebėdamas, kaip tėtis darinėja iš brolio pirktą kalakutą, sakė, kad jau geriau bus veganu ir valgys tofu neburbėdamas .

Šiandien tokia įdomesnė dienelė. Ryte mečiau pro balkoną žemyn gym'o krepšį, tada sulaukiau žinutės, kad turiu vežt į mokyklą siaurapjūklį, fanerą, telefoną, sutarėm, kad per ilgą pertrauką, tada griebt iš mokyklos vieną - vežt į Žvėryno bažnyčią, nes visuomeniniu nespės, ten repetuos, o jau 18 val turėsiu pati atsibogint į mišias+koncertą... Kaip man - per daug judesio. O dar emocijų, nes dičkė nemiegojo iki 6 turbūt, vos ne vos prikėlėm, nuėjo į specialybės pamokas, nuo kitų žadėjo plautis ir piešt vėl per naktį, matyt, nes ryt peržiūra... Pasičiupo mano juodą megztinį nusitempė kaklą žemyn, kad pečius apnuogintų, jaučiu, tiek aš jį ir tematysiu, nors man ir pačiai patinka...

Laba diena

Energijos visos turim vienodai. Apsisprendimai ir darymas jos "ima" mažiausiai. Daugiausia suryja neramios mintys iš serijos "am I good enough" ir "am I worth it".

Gadget -  tu čia rimtai apie tą vienodą energiją??? Nereikia visko supaprastinti, nes taip tiesiog nėra. Aš daug žinau, tik nemėgstu niekam nieko įrodinėti ir perpasakoti, bet šiuo atveju tu tiesiog klysti. 

Energijos tikrai turim visos skirtingai dėl pačių įvairiausių priežasčių, elementariausia - fiziologija, sveikatos būklė, tas pats feritinas, skydliaukės būsena, nereikia toli ieškoti. Gyvenimo būdo, mitybos įpročiai, amžius. Be galo daug energijos tikrai atima būtent sprendimų priėmimas, dėl to smegenys mėgsta viską automatizuoti, kad sueikvotų mažiau energijos. O kiek jų netipinių reikia kasdien priiminėti labai priklauso nuo kiekvieno individualios situacijos, ir natūraliai energijos gyvenimui lieka mažiau, kuo įvairių sprendimų reikia priimti daugiau.

Aš tai neieškau  pasiteisinimų, niekam nepavydžiu, priimu save tokią, kokią esu ir šiuo metu man viskas gerai - žinau savo prioritetus. Kitų gyvenimu arba pasižaviu, arba pasistebiu, be vertinimų.

Niuma, energijos buvo tiek pat. Tik ją naudojau sau pagraužt (galingai).

Nu bet gi negali norėt, jog visos tą energiją turimą naudotų ten pat, taip pat ir tiek pat.

Ir ne, neturim visos vienodai. Net kraujo spaudimas individualus. 

Lygintis kas buvo ir kas bus, irgi ne variantas. Nes aš net ryt nebūsiu tokia pat, kokia esu šiandien. Gali būt kad  vien dėl to, jog šiandien galvą skauda, o ryt gali būt kad ne.

Čeee nebus reklamos.

Aš kalbu iš patirties. Ji tokia. 

Laiko paroje ir žemėje turim panašiai. Man telpa debesų stebėjimas ir rožės ir vėlyvi pasivaikščiojimai, ir kilimo išsiurbimas per 8 minutes iki taxi. Ir daug kavos, afkuos.

Sandėliukas deda superdžylonginius merinus. Aš turiu praskalbtą mėginuką  Pirkit. Orgazmamezgėjinis reikalas.

Apžiūrėjau ale spalvos nedžiuginančios buvo. Noriu kažko ryžai raudono

Energijos visos turim vienodai. Apsisprendimai ir darymas jos "ima" mažiausiai. Daugiausia suryja neramios mintys iš serijos "am I good enough" ir "am I worth it".

Jei "turimą" energiją organizmas naudoja pvz. kovai su liga, tai vis tiek galime teigti, jog tą energiją "turime"? Ne, tuomet tai nebėra tas rezervas, kurį galime sąmoningai naudoti savo nuožiūra. Nereikia ir ligos, gali būti įvairiausių stresinių situacijų, kuriose tiesiog nėra jokių "am I good enough" ir "am I worth it", nes ne "I" tame kontekste yra svarbu. Apskritai gražu kurtis apie save riožinį pasaulį ir tikrai gerai jame jaustis, ypač po nemažų neigiamų išgyvenimų – taip, tai bene geriausia tiek sau, tiek tuo pačiu ir esantiems šalia, bet nesutinku ir niekada nesutiksiu, kad gyvenimo prasmė yra kuo virtuoziškiau įvaldyti mėgavimąsi.

Apie laiką paroj - tai negaliu ginčytis, nes tiesa, bet tas nelygu energijai. 

Na nežinau, aš savęs neprievartauju, ir nenorėčiau, jog mane prievartautų tą turimą energiją skirti tam, kam nenoriu. Yra kartais "reikia", bet iš esmės vistiek sprendžiu aš pati, kiek man "reikia" ir kiek "noriu". Ir kada. Ir kaip. Ir kiek. Ir kokie resursai, t.y. energija, tam bus naudojami.

Ir "panašiai" nelygu "tiek pat". Sakau kaip matematikas  

Apie spalvas. Neseniai susimąsčiau, kokia mano šio "sezono" spalva. Nes kažkaip vis turėjau savo spalvinius etapus. Buvo mėlyna, buvo oranžinė, buvo raudona, buvo pilka, žalia. O vat šiuo metu kažkaip nebeturiu savo geidžiamos... gal tik kad nebenoriu ryškių.. vis dar nemėgstu baltos. Ir juodos, nepaisant to, šiandien su baltu megztuku juodais dryžiais