Juokas tai tame, kad su šypsena žiūrėjau į jūsų sudėtingus konditerinius bandymus ir net minties nebuvo, kad ką norėčiau pati iškept.
Bet vakar mano ketvirtam vaikui suėjo 22. Ir kaip tai susiklostė, kad šiandien susikviečiau didžiąją dalį šeimos, nes naminis sūnus apsiėmė sušių padaryt,.
Tai grįždama iš darbo netikėtai sugalvojau savo tortą iškept ir nusipirkau parduotuvėj ko reikėjo.
O tortą tik tą vieną ir kepdavau savo gyvenime. Ir jis visiškai paprastas - kakavinis pyragas perpjautas ir perteptas grietininiu kremu. Kai vyriausiam sūnui gal kokie 5 m buvo, padariau gimtadieniui , nuo tada ir kepdavau, paprastai gimtadieniams. Ir visiems labai patikdavo. Kai vyresnieji buvo pradinukai, buvo tradicija į mokyklą per gimtadienį atsinešti tortą, tai vaikai prašydavo, kad kepčiau šitą ir turėjo tarp vaikų pasisekimą.
Bet dabar jau keletą metų nesu kepus, nes gimtadieniams jau visi nori ko nors įdomesnio, vyras paprastai iš visokių kepyklėlių perka. O pati didelio noro darbuotis virtuvėje niekada neturėjau. Tai va, - panorau seną tradiciją prikelt bent kartui. Nežinau, gal jau bus nebeskanu ir niekas neorės.