Šarange.....
kažkada ne taip seniai turėjai užsisaugot bliuzelę, kur sakei, kad megztum šitą, jei nebūtum anos pradėjus 
kažkas panašaus į skėtukų eilę priekyje, arba kitokius kringelius.
gal gali parodyt 
Aišku galiu, nes aš jos dar niekaip pamiršt negaliu....
nu fenks. gražu. gal net sugalvosiu ką nors ta tema 
o kodėl man ravelry nieko neranda
Kokie gražūs tos paskutinės skaros raštai 
Kerpena, tai tu mamos charakterį paveldėjai gal
.
Kai kur paveldėjau, kaip ne toks didelis nervas dėl vaikų, bet kai kur tai visiškai ne.
Vaikystėje mirtinai bijojau ko nors paklausti, o jau paprašyti ko nors, tai niekas nebūtų privertęs. Mama niekaip nesuvokdavo, kaip aš galiu tokių dalykų bijoti, nuolat "durna" vadindavo, nes tikrai nuoširdžiai nesuprasdavo, nes jai pačiai tai nebuvo būdinga. Čia matyt iš tėvo paveldėjau. Kai tėvai statėsi namą, tai mamai eidavo iš kaimynų skolintis visokių grąžtų, pjūklų ir kitokių įrankių, nes tais laikais visi vieni iš kitų skolinosi, tai kaimynai nesuprasdavo, kodėl pats tėvas negalėjo ateit. Taip pat nieko neišmanydama eidavo pas architektus prašyti kokių pakoregavimų projekte, nes tėvas, nors puikiai suprasdamas, negalėjo nueit.
Tikriausiai jau pasakojau kada atvejį, kaip kartą su mama važiavom į kaimą ir mama stabdė pakeleivingas mašinas, nes nebuvo autobuso. Sustojo sunkvežimis, kuris mus paėmė. Vairuotojas važiavo į miestelį A, į kurį galima buvo nuvažiuoto tiesiu asfaltuotu keliu. Bet po kelių kilometrų buvo galima pasukti iš to kelio ir, darant lanką gerokai ilgesniu žvyrkeliu, nuvažiuoti į tą patį miestelį A. Ten pakeliui buvo mūsų kaimas. Vairuotojas paėmė mus pavežti iki tos pirmos sankryžos, bet kol iki ten nuvažiavom, mama įkalbėjo jį važiuoti tuo žvyrkeliu. Aš sėdėjau šalia ir buvau pagatava iš gėdos numirti ar šokti pro langą. Kai išlipom prie kaimo, aš paklausiau mamos, kaip ji taip galėjo. O ji tik purkštelėjo - ir ką jam čia reiškia, jis gi su valdiška mašina. 
Bet pvz., kai buvo močiutės laidotuvės, (o tai laikas ji buvo pašarvota namuose, kaime ir tai tęsėsi vos ne tris dienas, per kurias reikėjo ir gyvulius apeiti ir kitus būtinus darbus padaryti) tai aš likdavau būt prie močiutės palaikų viena, ir nuoširdžiai nesupratau, ko visi jaudinai, ar aš nebijosiu.
nu dar kart fenks.
Man labai patinka posakis
"Jei problemą galima išspręsti, neverta dėl jos jaudintis. Jei problema neišsprendžiama, rūpintis ja nėra tikslo." Dalai Lama
Bet kartais kaip sunku pritaikyti 
po mėn užregistravo į magnetinį 
Reikia gal į kokia komediją nueit pilkas lasteles atstatyti
Katuk, megzk, yra net schemutė Gal net ir aš megsiu, neatsisakau tos minties Iš kokių siūlų nori kažką megzt?
Kerpena, aš turbūt kaip tavo mama, nesu nagla, kad paprašyt kažko specialiai man, bet man paklaust nieko nereiškia, o va MB tai turbūt nusišautų greičiau negu kažko paklaustų, net ir tarkim pasiklydimo atveju kelio....
Katuk, megzk, yra net schemutė
nu čia žinai.....
sėdint darbe tai visokių planų ir norų yra, o namuose kažkaip sunkoka būna įgyvendinti
siūlų nežinau, tik žinau, kad noriu trumpom rankovėm vasarai. o su medvilnėm pas mane napriažonka. lino turiu, bet gryns nepatink. dar turiu pora kažkokių vasarinių tvidų, tai gal tie, nors spalvos šiandien nepatinka. tai vat. nebent atrasiu tą, ko nepamenu
oj, Kerpena, nesijausk vieniša. man labia labai sunku irgi klausinėti. o jau paskambinti telefonu kam nors tai baisiau nėr. ruošiuosi iš anksto, rašausi kalbas, jas pertaisau, kol prisiruošiu. nemanau, kad man trūksta žodžių, kai paskambinu, tai kalba jau liejasi laisvai, nu bet vat kažkaip man nedrąsu pasirodyti kvailai, apsijuokti, nusišnekėti.
ir prašyt nieko nemėgstu, net tada kai nėr kitos išeities. MB tai pyksta, nu bet negaliu, ar turiu viską pasidaryt pati
o dar pikčiausia, kai kokioj nors parduotuvėj ko nors ieškai ieškai, nerandi, MB: kodėl tu neklausi pardavėjų. nu tai blyn, ei kpats ir paklausk, jei tau taip paprasta.
