Ristina gražūs laukai, gražūs mezginiai, nors ir ne taip gerai įžiūrimi, ir gražūs vyrai . 
Mano pirmasis kai baigė pradinę, tai ar po baigiamojo renginio, ar po pirmo susirinkimo su penktokų auklėtoja, lipam laiptais ir šnekam su viena klasiokės mama. Ir ji taip graudenasi, kaip jai gaila, kaip jau nebebus taip gerai, kaip jau bus viskas kitaip - daug mokytojų ir t.t. O aš einu šalia, klausau ir galvoju - kažin kodėl man negraudu? Bet tada išleistuvės buvo tą pačią dieną sūnaus iš padinės ir dukros iš paruošiamos, paskui susirinkimai su naujomis abiejų klasėmis, o antrasis kaip tik pirmą klasę baigė, ką tik pirmokų pasirodymas buvo... O ta mama tik tą vieną dukrą turėjo, tai spėjo įsijaust į visus pokyčius, o aš turbūt taip ir likau asociali mama.
Paskui dar vienas atvejis buvo, kai mano antrasis stojo į gimnaziją, į penktą klasę. Man gal ir buvo kiek neramu, kaip ten tas egzaminas seksis, bet jaudintis neturėjau kada. Egzamino dieną parašė draugė, kuri tuo metu Amerikoj buvo išvažiavus į komandiruotę." Kaip jums ten sekėsi? Aš visą naktį negalėjau užmigt, vis galvojau apie tavo sūnų. " 
Aš vos nenugriuvau perskaičius. Nes pati miegojau kaip užmušta. Egzaminas buvo šeštadienį, o sekmadienį dukra ėjo pirmos Komunijos, penktadienį buvo pirmos išpažintys, dar ruošėsi tėvai atvažiuot, reikėjo galvoti, ką ir kaip organizuoti šventei. Tai pasirodo gerai turėti draugių, kurios už mane pasijaudina.
Dabar anyta abituriento egzaminų datas susirašė, tai irgi galvoju, kad pasijaudins už mane. 
Apmiriau visa, kad dabar man šakės, nes tiesiog įsivaizdavau, kaip turėjo jaustis mama, nesulaukdama manęs ir nieko nežinodama. Lipu atsargiai į viršų nei gyva nei mirusi ir ... randu mamą ramiai gulinčią lovoje ir nei kiek nesujaudinančią. Pasirodo darbe kažkas sugedo ir paleido namo anksčiau. Pasakiau, kad nusipirkom bilietus į paskutinį autobusą ir nesulaukiau jokio priekaišto dėl to, kad nepranešiau ir net jokio palengvėjimo - "pagaliau grįžai, nerimavau ar pan." 
