Sveikos,
sunkiai, bet sutramdžiau save, kad neišvažiuočiau su vyru į sodą šiandien... Nuvažiuosiu ryt. Sakė, jau vandens yra, tai ir nakvot būtų galima, tik kol kas nelabai yra kur .
Ristina, žinai, kai tu taip parašei, tai kažkoks sunkiai paaiškinamas jausmas užplūdo - žmogiško artumo gal... Nes tokiais momentais, kai guodiesi, o ne rodai tobulus mezginius, lengviausia suprasti, kad esi tokia pat žemiška būtybė... Ir kad tie visi tobuli mezginiai slepia juodą darbą už savęs, kad jie ne iš pirmo karto pavyksta, kaip kartais gali atrodyt. Ir tu bent žinai, kaip taisyt ir permegzt... Žodžiu, mergyt, pailsėk, pamiršk bent trumpam tą krūvelę, paskui bus lengviau su naujom jėgom kibti jos ardyt .