Restar, tavo nupasakoti gebėjimai ten man šiurpą kelia, nors ir nesu susipykusi su matematika, bet mintinai tai ne kažką....
Man tai džiaugsmą . Nors kai pastoviu už nugaros ir suprantu, kad nieko nespėju suskaičiuoti, tai ir baisu, ir džiugu. Šiaip tai vaikinas 1 kartą per savaitę mokykloj paskaičiuodavo ant durniaus, pateko į respublikinį finalą, nuvažiavo vaistų nuo temperatūros prigėręs, užėmė 14-tą vietą ir ... užsikabliavo. Per mėnesį skaičiavimo kasdien po truputį - pasigerino rezultatą 3000 taškų ir su tiek būtų pakliuvęs į tarptautinį finalą . (Čia aiškiai parašyta netgi kaip prisijungti, kam iš vaikų gali būti įdomu http://www.delfi.lt/...d?id=22167097).Ta proga jau "pralošiau" jam kompiuterio pelę, dabar dar reikia ausines nupirkti, o toliau buvau gudresnė - su kiekvienu pasiektu nauju tūkstančiu siūlau eurų - už 11 000 - 11 eur, už 12000 -12 ir pan. .
tiesa, gal kuri turit minčių, kas geriau prancūzų ar lotynų kalba. sūnui reikia išsirinkti, aš kažkaip mąsčiau apie prancūzų, bent jau gyva kalba...vakar viena motka ėmė pasakoti, kaip lotynu gerai, neva tai matematinė kalba, kam sekasi matematika, seksis ir lotynu, o ir lavina mąstimą, dar sudeda pagrindus ispanų, italų
Kiekvienos kalbos mokymasis lavina smegenis, mąstymą ir pan. Jeigu mokaisi . Kaip mokiusis abi kalbas, galiu pasakyti, kad ispanų ir italų kalbų mokymuisi padeda abi kalbos, nes gi romaniškos jos . Faina būti gudria ir suprasti senovinius posakius, bet ir tiek to. O prancūzų - gyva kalba ir praversti gali žymiai plačiau, tai aš net nesvarstyčiau. Vaikui didesnė motyvacija bus mokytis gyvą kalbą, nes lotynų mokymąsi kažkaip sunku konkrečiai pagrįsti. Medikai, teisininkai, kalbininkai bet kuriuo atveju jos mokosi paskui universitete.