METŲ mezginiai

as auskarus pirmiau gavau dovanu paskui  ieskojau kur isivert. tas buvo 30 metu . dukriukui iverem gal  uz menesio tai reiskias kokiu 8 metu. abi vaiksciojom su 'ziedais", tik jos mazytukai buvo.  pries kelis metus apsikeitem    kitokio metalo ausys nenori priimt. tai kai isiveriu vienus auksiukus tai ir vaikstau  ilgai su jais. bet kai issiverus pabuvau kelis men tai vos vos beiveriau . matyt regeneruojancios ausos pas mane

paauglystej dukra  labai norejo auskaru  visur : antakyje, bamboje, liezuvyje ( klasiokiu itaka), taciau  pavyko atkalbet  nuo situ kliuviniu .  paskui uzejo noras tatoo, irgi susitarem kazkaip . be vat suaugus, kartu nebegyvenanti su mumis, vistiek  tatoo pasidare pries savaite. nu ir ka dabar... suaugus motera gi.

pabaigiau pagaliau  savo zaliaja alpaklinine  eglute . dabar vakarais  taip smagiai dryzuoju is 7 spalvu medvilnes

ir savaitgali vyras  bruoli  pastate, issiurbe, sutepe. gal ka pabruzint reikes.

Sveikos,

Ot temą užvedžiau.... Pati tai labai tingiu diskutuot... Man auskarai gražu, tai vienas iš pagrindinių mano aksesuarų, nieko blogo tame nematau, bet kam to reikia vaikui tai irgi nesuprantu. Pati prasivėriau 14m. Antrą skylę vienoj ausy prasivėriau pati, ramiu veidu prieš veidrodį, būdama gal kokių 16m, tada buvo mada tokia. Toj antroj skylėj auskaro nenešioju jau gal 10m jei ne dar daugiau, bet ji vis dar neužaugus

 Maištas ar saviraiška? kur yra ta riba? Ką psichologai sako, kodėl tas vaikas nori maištaut? Prieštaraut? ką nori pasakyt tuo? Manau tam irgi yra kažkokia psichologinė priežastis, taip kad ramiu veidu sakyt, kad tegu daro ką nori, nes tai praeis, aš negalėčiau ir leist to taip pat negalėčiau

Mezgimo ir serialų fronte ryški pažanga, rankovės įstatytos, reglanas į trasą   

Donstop, jei auskarų nenešioji daug laiko, tai skylės jau užsitraukė

Tai dėl manęs lai užsitraukia  , aš tikrai labai daug metų jau nebenešioju auskarų, nuo žalios jaunystės. Nė neturiu nei vienų, tinkamų suaugusiai moteriai   

As tai ziuriu rytai man antra savaite totaliai savigrauzai skirti, tiksloua tas laikas kol iz namu i darba vaziuoju... Va siryt save edu, kad prabudus 4val nesikeliau, nes gi ir vel nepamezgiau visai... Ech..

Labas rytas,

O man suknelės iš galvos neišeina, dar reikia nešt siuvėjai kinišką suknią, kad pažiūrėtų, ar įmanoma bent sijoninę dalį panaudoti ir persiūti suknelę, tada pirmai Komunijai kokią kuklutę suveikt.

Dar mąstau gal kokį šalį ant pečių iš moherio kokio bandyt megzt, bet tikriausiai be ryšio? Ką prie suknutės geriausiai priderinti, švarkelį, užmestuką, šalį?

Ochhhh

Aš tai vakar atsigulus beveik sugalvojau modelį megztai suknelei, reikia tik nusiteikt ir apgalvot kaip įgyvendint, bet bent jau kažkokia mintis yra. O atsarginiam planui pasilikau Gariūnus, ten tai tikrai visko galima rast  

Šarange nu paaugliam normalu ir įprasta maištaut, nieko čia keisto

vat kai motera virš 30 m. vis dar gotę vaidina jau tada keisčiau, tada jau reikia kast šaknis kažkur giliau

Nuoširduk gal kokį boleruką ant suknelės?

norėjau padiskutuot apie tuos maištus ir saviraiškas, ale bet šiandien gal patylėsiu

Nuoširdi, dukrai? tai patogiau bus koks švarkiukas-bolero, užmestuko tipo irgi. nes šalis mergaitei bus nepatogu. bet švarkiukas irgi iš moherio gali būt

man tai svarbu,kad tas rūbas nebūtų vienkartinis tik tai progai...ir darbas,ir siūlai,o paskui dar lentynoj vietą užima,stumdai,stumdai...

Labryt,

varau šiandien pas mamologą. Stengiuosi nesinervint. Mažu viskas gerai bus.

man tai svarbu,kad tas rūbas nebūtų vienkartinis tik tai progai...ir darbas,ir siūlai,o paskui dar lentynoj vietą užima,stumdai,stumdai...

Arba sėkmingai parduoti gali tai pačiai progai ;).

Vieni maištauja, kiti depresuoja. Aš neturėjau kada ir prieš ką maištaut - per paauglystę mama susirgo ir mirė, teko greit suaugt, o dar visa nepriklausomybė su akių praregėjimu apie "geriausią valstybę pasaulyje". Naktim negalėdavau miegoti dėl baisiai užterštų upių ir pan. .

Vakar nunešiau knygas į biblioteką, perskaičiau gal 1/4 vienos...  Megzt irgi nemezgiau... Ot, būna užplaukimų.

sveikos,

tema tokia daugeliui aktuali, tai ir aš vis mintimis prie to grįžtu . teisiog  svarbu, kad vaikai būtų laimingi savame kailyje, mokėtu priimti sprendimus, išreikšti save ir visai neturiu tikslo, kad dukra būtų mano kopija, nesijaučiu aš jokia stiliaus ikona, žinau, kad savaime augimas vienoje ar kitoje aplinkoje jau įtakoja, tuos rūbelius tarkim kokia 90 proc. irgi perku aš ir pagal save (panašu, kad skoniai sutampa, nes rengiasi), bet jei prekinamės drauge klausausi ir jos nuomonės, ir nesvarbu, kad kartais man atrodo ne taip ir gražu... ji gi pasaulį mato vaiko akimis, tai kodėl jai turėtų tikti ir patikti tai ką nori įbrukti suaugęs. kaip kažkuri, kad sakė, svarbiausia, kad įgeidžiai nebūtų kenksmingi nei fizinei, nei psichinei sveikatai.

o šiaip tai, jei grįštant prie mezgimo, tai mane vakar užklupo turbūt Kalėdos

Labryt,

varau šiandien pas mamologą. Stengiuosi nesinervint. Mažu viskas gerai bus.

Arba sėkmingai parduoti gali tai pačiai progai ;).

Vieni maištauja, kiti depresuoja. Aš neturėjau kada ir prieš ką maištaut - per paauglystę mama susirgo ir mirė, teko greit suaugt, o dar visa nepriklausomybė su akių praregėjimu apie "geriausią valstybę pasaulyje". Naktim negalėdavau miegoti dėl baisiai užterštų upių ir pan. .

Vakar nunešiau knygas į biblioteką, perskaičiau gal 1/4 vienos...  Megzt irgi nemezgiau... Ot, būna užplaukimų.

 

vargo vakarienė kartais būna su tais pardavimais...