ingriduska, laikykis saulės spindulėli tu mūsų, kurį kažkokia ragana užbūrė 
šiaip laikas matyt tikrai link depresinio, nes net mano mažiukė labai jautriai šiuo metu viską į galvytę ima. Bandom atsisakyt pampersiukų visai ir aišku,kartais dar nutinka nelaimių. Tai vakar giriam ją,kad gražiai žaislus susitvarkė ir broliui padėjo ir kažką ten pasidalino,ir sakom, šaunuolė. O ji mums atgal: "ne šonolė,ne šonolė, sisių lova padajau....." tokiu liūdnu balseliu, nors nutikimas buvo užvakar 
Rodaus draugės rankas su bepirštėm ;)
Sako, oooooo kaip pataikiau.
20170110_140813.jpg 131,36KB
0 Parsiųsta kartų
Vieną skarą reiks gelbėt, dukra kraštuką sunešiojo.
Vat man ir įdomu nes turiu tą džiaugsmą irgi, šiaip buvau nusprendus kad tiesiog įgimta, daugiau jokių nukrypimų nelabai ieškota tai ir nerasta, nu skydliaukė tikrinama karts nuo karto, kraujas bet ten viskas lyg ir gerai
šiaip katuko mintis sudomino nes apskritai visu kuo jaučiuosi geriau kai nevalgau jokių grūdinių, krakmolinių, miltinių ir pan.bet labiau tai džiaugiasi virškinimas, ir tik dabar pagalvojau kad ir kalimų mažiau pasitaiko...nors nemanau kad ką nors su ta celiakija bendro turiu
aš gi ne daktaras, nei žinau nei ką
realiai tai turbūt net ir daktarai iki galo nėra tikri
tiesiog neseniai kažkur paskaičiau kažką ta tema
gi celiakija yra autoimuninė liga, tai kurią sritį ji pakirs, nieks nežino, pirmiausia aišku, virškinimą, nes tiesiogiai susijusi, bet kraujas taigi visur cirkuliuoja....
bet gi aišku, kad niekas neaišku 
ai, dar skaičiau, kad vitamino D trūkumas didelis gali sukelti širdies plakimus smarkius....
bet kaip Abelo sakė, priežasčių tam melejonas. kuri iš jų būtent konkrečiu atveju, tai biesas žino.
O jei rimčiau dar, tai aišku, kad nuotaikų svyravimai gali būt susiję su apčiuopiamais organizmo pokyčiais. Nors iš to minimumo, kiek suprantu apie ilgalikius ingriduskos reikalus,tai man panašiau šiuo metu į psicholiginį barjerą/ribą, maratonininkų vadinamą "sieną". Kai įveiki trimkelis km iš 42km trąsos ir staiga atrodo, kad jėgos baigės,kad daugiau nežengsi nė žingsnio ir iš viso, kam čia bėgt pradėjai. Tai u, ingriduk, tikrai įveikinėji ilgalaikį maratoną savo kūnu ir įpročiais. Ir dabar atrodo, didžioji dalis jau padaryta, liko paskutiniai padailinimai, bet jie tuo pačiu laikinai apribojo kitas veiklas (sportą, fizinius užsiėmimus), o dar atsiranda visokių iš šalies liūdnumų (sūnus, verslo neramumai), tai ir norisi pasiduot, nebežengt nė žingsnio nė viena kryptim, krist čia ir gulėt. Bet tikriausiai reik ir elgtis kaip maratonininkai daro - vistiek judėt po žingsnį į priekį, gal nebebėgt, gal pėstute, koja už kojos, bet judėt. Ir kaip žuviukas sakė, pasirodys skylių toj sienoj, pro kurias vis labiau švies saulė ir galiausiai žingsneliai paspartės, siena nugrius, o už jos prie finišo tiesiosios pamatysi būrį cypiančių mezgėjų, mojančių tau kojinėm, šalikais ir megztiniais 
šalia dar vyras truputį blaškysis su kokiu plalačiuku rankose ir pasieksi fiišą ant sparnų
Man šitas siūlas laaaabi primena Anykčių Bukliuką, kur švarką mezguosi 
Nite, aš tai nedepresuoju ir nesiruošiu. Tai tikiuosi ir kitas įkvėpt.
KADA cepelinų balius pas tave????
Kam ką apie depresiją papaskot? 
Bet gal geriau nenoriu nei prisimint. Laikykitės 
Kaip man patinka dovanoooosssss 
Abelo, labai gražiai viską parašei
Ir pritariu Lace, kad fizinis darbas tikrai gelbėja, tik bėda, kad kai būna blogai, neina pakilt ir prisiruošt kažką veikt, nes niekas neįdomu ir nedžiugina, bet jei pavyksta įsispirt, tai tikrai gelbėja.
Čia toks slidus reikalas, kad turbūt nėra žmogaus, kuris balansuotų tarp viskas gerai ir pervargimo ribos. Linkiu kuo greitesnių baltų spalvų ir šviesos
Nu apie ligas nieko neišmanau, tik apie tas su kuriom pati susiduriu šiek tiek....
Bet dėl buities, maisto gamybos ir virtuvės tai noriu paburbėt ir aš... Kai visi dirbam, tai savaime aišku, kad mano darbas tai, jau vien todėl, kad aš ankščiau grįžtu, tai nesėdėsiu gi ir nelauksiu kol kas nors ką nors man duos, o bet tačiau dabar vyras atostogauja, nu sakau, atsigausiu dėl virtuvės, tai kur tau 
Pagamint jis gali, bet esmė ta, kad vistiek viską reikia man sugalvot ir su visais produktais ir nurodymais perduot, nu tai lieka lengvoji dalis pagamint... O virtuvės kuopimas irgi suvokiamas kaip epizodinis, nuotaikos reikalas ir pan.... O man tai virtuvės kuopimas yra periodinis, nuoseklus, nepertraukiamas procesas kartu su gamyba, vienu žodžiu...
Iš Luknės gamintoja tai tik kiaušinienei, nors nelabai ir laiko turi, bet iš jos aš labiau norėčiau, kad susitvarkytų po savęs, nepakartojus to paties 5k negu, kad gamybos...
Katuką tai išvis suprantu ir užjaučiu, atrodo, faktiškai viską valgant labai sunku sugalvot ką gamint, (nors gal dėl to ir sunku, kad nevalgai dešrelių, sumuštinių, ar keptų bulvių? ), bet kai tiek apribojimų tai išvis....
Ir dėl laiko gaišaties užjaučiu, nes aš asmeniškai tai tiesiog pasiuntu tokiose situacijose, kai negaliu kontroliuot pati savo laiko ir savo veiklos 
Abelo postas apue mezgėjų būrį topinis. Niuma, reikia dar prieš cepelinų balių remontą pasidaryt. Čia be bajerio. Bet tikiuosi sausii gale - vasario pradžioj bus suorganizuotas.
Nuoširdi, dėl dukros tai pati žinai ir išsakei sprendimą, kartais tam kad suvokt, kaip gerai gyveni ir kiek daug visko turi, reikia tiesiog bent laikinai to netekt
Kalbant apie tą megztinį, tai yra nemokamas aprašymas
Šarange, o turi apie tą skarą ka nors daugiau? Įdomu iš viensplvio vien raštas kaip atrodytų. Ne skaroj.
