Nu man tai Ristinos juodulį visai nejuodą rodo, o grafito pilkumo, panašiai kaip mano mezgamas daigtas
o Olaivos antdepresinė tai sraigė labiausia besišypsanti, kur tu tokių fainuolių trauki?
kitas nu tai tiesiog mėlynas perliukas....
Na, net nežinau, ką pasakyt. Gal teisiog svarbu sąmoningai suvokti, kad tai praeina? Jeigu tik laikinas reikalas, nuo vitaminų, saulės trūkumo, pervargimo, tai praeis greit. Tiesa, Ingridai gal dar koks hormonų disbalansas, nes jie lyg mėgsta riebaliukus, bet čia Abelo prašom į sceną . Man tai lengviau susitaikyti, kai žinau, kad yra objektvios priežastys, dėl ko taip ar anaip jaučiuosi ir nespėju apsižiūrėt, kaip nebeprisimenu, ko aš tam juoduly tupėjau. Kai užsitęsia - tai jau neša link tikros depresijos ir psichoterapija čia yra nuostabus dalykas. Aišku, tai gali pakeisti ir pokalbis su bet kuriuo žmogus, kuris yra mylintis ir išmintingas tiek, kad gebėtų paprasčiausiai išklausyti ir priimti tokią, kokia esi.
Nu man tai Ristinos juodulį visai nejuodą rodo, o grafito pilkumo, panašiai kaip mano mezgamas daigtas
o Olaivos antdepresinė tai sraigė labiausia besišypsanti, kur tu tokių fainuolių trauki?
kitas nu tai tiesiog mėlynas perliukas....
čia ne perliukas,o Granite stitch užvadintas raštelis ;)
kaune urmo bazėj kažkada pirkau mezgimo žymekliams visokiausių gyvių,tai buvo ir sraigė
Sveikos,
kaip man pažįstamos tiek ingriduko bėdos ir mintys.... ta kur dėl maisto, tai labai dažna ir labiausiai užknisanti.
Ingriduk - bandyk ir tuose niūriuose šašuose rasti šviesos, bet po mažą gabalėlį.... ir taip po truputį suprasi, kad tavo niūruma skylėta.... o pro skyles šviečia saulė. kai tas suvokimas ateis - ta saulė užpildys viską savo šviesa ir neleis niūrumai tavęs valdyti. ;)
Nuoširduk... tik puodo ir barankės davimas išmokys tavo dukrą to ko moki tu. tik pabandęs pats supranti kiek reikėjo pastangų kitam... nors kaip mamai sunku nuspręsti kada jau laikas, bet jei pati jauti diskomforta - tai jau laikas.
Sveikos
Pas mane tai darbo tiek, kad niekam laiko nebelieka, net ir depresijoms
Aš pati niekada rimtų depresijų neturėjau, bet tokiais "nieko nenoriu" ar baisios savigailos ir beprasmiškumo jausmo periodais mane gelbėdavo fizinis darbas. Tiesiog spirdavau sau į užpakalį ir imdavausi kuopti kokį seniai užmirštą kampą, kuriam niekaip laiko/noro neatsirasdavo. Man kažkaip padėdavo... Laikykitės
Sveikos,
Oi kokios slogios nuotaikos sektoj.. Matyt po šventinio bumo daugumai nuotaikų svyravimai ir liūdesys.. Man kažkaip kol sniego nebuvo irgi tokia nuotaika nekažką buvo, o kai pasnigo ir šaltukas tai kažkaip visai neblogai. Ir šviesiau, ir gražu aplink
Olaiva, oi kokią čia bjaurastį pasigavot..
Gražūs kampukai Ristinos ir Olaivos
Mažiukei megztuką taip gerokai nudidinau Teks primaitint, kad tiktų
Labas dienas,
Temos nelinksmos Ingriduska, laikykis Smagu už tavo fizinius pokyčius, pavasariui artėjant ir nuotaikos gerėjimas kad apimtų linkiu
Man tai viskas gerai, tik nuo vakar toks galvasopis užėjęs, kad net naktį miegot negalėjau, o ir širdis vėl kalė kaip reikalas
Nuo juodų minčių visada padeda man Lace metodas. Kuo blogiau, tuo namai švaresni
Deja, megzt tuo metu negaliu
katuk, o tai tu tik viena namie ir gamini?
Mano jau ir bernai dažnai, ir Rusnė jau kartais valgyt padaro. Ji dar tokius paprastesnius patiekalus, nieko ten labai sudėtingo, o bernai tai jau visai neblogai. Nėr čia ko, tokie arkliai namie, ir tik man vienai valgyt gamint Patart, padėt, aišku reik, bet nėr ko čia tarnaite dirbt O ir dėl marčių būsimų stengiuosi gi
Mezgimas užbuksvęs šiek tiek, tai tik pasigėriu kitų darbais, ypač Šarangės kasdieniais grožiais, kur pusės ir man norisi, bet jau net nebesisaugau ant kažkada, nes pajėgumai tai riboti
Limit, o tu kada nors dėl celiakijos tyreisi? aš apie tavo širdies kalimus.
dėl maisto gamybos, nu ne visai viena. kartais, o dievai, koks džiaugsmas tada, užeina MB įkvėpimas. bet dažniausiai ne tada, kai man labai to norisi. o be to, virtuvės tvarkymas tada dar didesnis galvasopis. merginos lauknešėlius sau gaminasi irgi pačios. nors virtuvės tvarkos problema išlieka bet dažnai tie grafikai gaminimo nesutampa, t.y. jeigu nieks negamina, tai nieks. nu vat kaip sekmadienį
kitas dalykas, kad vienai savo dukrai nu dar vis negaliu savarankiškai maitintis patikėt, bo nes pas ją keistokas supratimas ir apie porcijų dydį ir apie tinkamus maisto produktus.
Vat man ir įdomu nes turiu tą džiaugsmą irgi, šiaip buvau nusprendus kad tiesiog įgimta, daugiau jokių nukrypimų nelabai ieškota tai ir nerasta, nu skydliaukė tikrinama karts nuo karto, kraujas bet ten viskas lyg ir gerai
šiaip katuko mintis sudomino nes apskritai visu kuo jaučiuosi geriau kai nevalgau jokių grūdinių, krakmolinių, miltinių ir pan.bet labiau tai džiaugiasi virškinimas, ir tik dabar pagalvojau kad ir kalimų mažiau pasitaiko...nors nemanau kad ką nors su ta celiakija bendro turiu