METŲ mezginiai

Oi, aš irgi noriu į komforto zoną. Turbūt ir nebelįsčiau iš ten

O šiaip Kelias ir Lietuvoj yra Camino Lituano. Kaip tik atkarpa pro mano darbą eina senuoju Vilniaus keliu.

Ir aš norėčiau šį kelią praeit ir tą kitą tolimą ir daug kitų. Matau ten gilesnę prasmę nei tik savęs ieškojimo.

Mane kas labiau glumina, tai žygiavimas už pinigus - visokie Trenk turai ir pan. Lyg pats savarankiškai negalėtum pažygiuot. Bet gal todėl, kad savarankiškai sunku išsiruošti, nėr motyvacijos ir pan. O ten gal azartas, lenktynės, savęs su kitais lyginimasis.

Va pvz, aš irgi vienam renginiui pavasarį ruošiuosi. Už pinigus Iš pradžių vyras pirštą ties smilkiniu sukiojo, bet kadangi aš tokia entuziastinga (dabar jau entuziazmas priblėsęs ) buvau, tai kažkaip persiėmė nuotaika, tai visa šeima bandysim dalyvaut. Jei spėsiu pasiruošt..

Gal iššūkių poreikis,  o gal tiesiog smagumas. Kažkaip taip

Šiaip mane labai sudomino vienas projektėlis FB skelbiamas. Lūšis berods vadinas. Įtariu ten būtų toks neblogas sukrėtimas ir savęs pažinimas. Bet pati nedrįsau, nes nesu pasiruošus tam.

Bet irgi už pinigus. Tik sumą gali pats nuspręst.

Na, jeigu palyginti Katuko pleduką su mano nauju megztiniu, tai pledukas - net labai linksmas . Net vyras apibūdino maniškį - kažkokių labai estiškų spalvų . Tiksliau, tai turėjo būti visiškai estiškų spalvų melanžas, nes būtent toks megztukas Kauno klinikų koridoriuj krito akin prieš ... kiek jau čia metų? Bet kad balto cotton wool nėra, o ir šiaip bijočiau, kad nusidažys nuo tamsių spalvų. Tai ir liko tik tamsios.... Niūrios ir praktiškos .

Rašau čia, kad atdėčiau kito laiško parašymą. Nu toks sudėtingas, niekaip skalndžiai mintys nesusidėlioja kol kas. Laukiu nušvitimo .

Katuk, geras pledas, subtilios spalvos. Ramu  ir nenuobodu  ​ 

O čia jau naujas lygis  mokėt pinigus, kad tave kas nors pavaikytų  

Prašom tik nepykit ir neįsižeist – kiekvienas turi teisę kraustytis iš proto savo nuosavu būdu, svarbu kad aplinkiniams nebūtų pavojaus  būt dar gerai, kad ir aplinkai nekenktų. 

Katuk, pledukas suuuper, irkluok toliau, visai neniūrus .

Dėl kelio viską Restar labai teisingai surašė. ten tikrai patyriau tas emocijas kurias ji aprašo būdama Barselonoj.

Ėjau tiesiog norėdama save išbandyt, suprast ką ten stebuklingo tie žmonės atranda, turėjau laisvų atostogų dienų ir norėjau jų kitokių. Jos ir buvo kitokios. Neesu aš baisiai kokia tikinti, net krikštyta neesu, nereikia man nei jokių išėjimo ar parėjimo zonų aš tiesiog norėjau eit ir pažiūrėt kas ten per stebuklas gaunas , bet stebuklas neįvyko, nes aš negyvenau albergėse su visais po 20-30 žmonių vienam kambary, nemiegojau bažnyčiose ar gaisrinėse, nevalgiau ir negaminau bendrų vakarienių, aš tiesiog ėjau ir džiaugiausi gyvenimu  

Limit, mano mama su kolege tą camino Lituano atkarpą ėjo nuo Kauno iki Lazdijų. Tai vajėėė vajėėėėė. Kelias per kaimus, plynais laukais, vandens nė lašo, žmonės vienkiemiuose gyvevantys parduotuvių 10 metų nematę, nei maisto kur nusipirkt, net to pačio vandens neįpildavo, šunys didžiausi palaidi. Dėl nakvynės irgi, susitardavo pas kokį kleboną klebonijoj, ateina o jo nėr išvažiavęs paskutinių patepimų liginiui duot, pačios sulijusios, alkanos..... fui fui sako nė prisimint nenoriu   , tam Lituano tikrai nusiteikt reikia  

Lace, o adata užbaigimo padaryt nenori? tada tikrai tamprus kraštas gaunasi.

Tai vat su adatiniu užbaigimu ir problema - randu kaip adata užbaigti 1x1 ir 2x2 gumytę, o pas mane 2x1  ​ 

Tai va, SOLI SOL, kur būt tikras išbandymas

katuk, aš esu Lūšy dalyvavus ir išmesta už nepareigingumą

Tai galiu pasakyt, jei žmogus nėr iš anksčiau susipažinęs su kokiomis tai savęs pažinimo programom, nesidomėjęs, knygų neskaitęs, tai gal verta ir įdomu ir sukrečia. O aš tai ką, pasismaginau, nieko iš to negavau apart šokiruojančių kitų žmonių istorijų, be kurių tikrai būčiau apsiėjus ir už atsiskaitymų vėlavimą buvau išmesta...

Bet gal vėlgi, kiekvienas randa, to ko ieško. Aš nieko neieškojau, smasumo vedina ėjau ir visai faina buvo, ypač neturint ką veikt. Baisiai mėgėja išbandyt visokius tokius reikalus O gal nebuvau pakankamai atviros širdies, kaip dabar madinga sakyt, tai nieko ir neradau/negavau.

nes aš negyvenau albergėse su visais po 20-30 žmonių vienam kambary, nemiegojau bažnyčiose ar gaisrinėse, nevalgiau ir negaminau bendrų vakarienių, aš tiesiog ėjau ir džiaugiausi gyvenimu  

Vien dėl to verta   . O tai kur gyvenai - viešbučiuose?

Šiaip mane labai sudomino vienas projektėlis FB skelbiamas. Lūšis berods vadinas. Įtariu ten būtų toks neblogas sukrėtimas ir savęs pažinimas. Bet pati nedrįsau, nes nesu pasiruošus tam.

Bet irgi už pinigus. Tik sumą gali pats nuspręst.

Lūšies pačiam pirmam eksperimente dalyvavau prieš kelis metus.  Gal motinystės atsotogose buvau  . Tai jeigu nenori iš komforto zonos eiti, tai... Šiaip viskas ten gerai ir, manau, kad labai labai patobulinta. Man kažkuriuo momentu įsijungo protestantizmo elementas, kad geriau gyvensiu kaip noriu .

 

Va pvz, aš irgi vienam renginiui pavasarį ruošiuosi. Už pinigus Iš pradžių vyras pirštą ties smilkiniu sukiojo, bet kadangi aš tokia entuziastinga (dabar jau entuziazmas priblėsęs ) buvau, tai kažkaip persiėmė nuotaika, tai visa šeima bandysim dalyvaut. Jei spėsiu pasiruošt..

Gal iššūkių poreikis,  o gal tiesiog smagumas. Kažkaip taip

Kur čia tu taip ruošiesi, kad gali net nepasiruošti? Suintrigavai .

Man kaip tik mergička neseniai paskabino, kad ... nuėjo su kaimyne iki Belmonto . Tik 3 km su trupučiu, bet joms pasirodė baisiausias žygis. Šiaip tai mane labai smagiai nuteikė, nei kiek nesupykau, kad pranešė tik jau nuėję . teko važiuos parsivežti. bet faina savęs įveikimo patirtis, nors daug kartų norėjo mesti, nes iš tiesų galvojo, kad daug mažiau eiti bus .

Mane kas labiau glumina, tai žygiavimas už pinigus - visokie Trenk turai ir pan. Lyg pats savarankiškai negalėtum pažygiuot. Bet gal todėl, kad savarankiškai sunku išsiruošti, nėr motyvacijos ir pan. O ten gal azartas, lenktynės, savęs su kitais lyginimasis.

Aš Siguldoje būtent tokį žygį ir ėjau, Trenkturo organzizuotą  mes nemažai einame ir vieni visokiais pažintiniais takais, bet tas organizuotas žygiavimas tikrai turi savo žavesio, kažkaip net man tinginei užeina noras imtis kažkokio didesnio iššūkio.  Sudėliojamas įdomus maršrutas, tarpinėse stotelėse pasirūpina užkandžiais, vandeniu ir arbata, labai pavargus ar susižeidus yra pasirūpinama parvežimu. Bent jau man tas kolektyvinis žygiavimas tikrai motyvacijos prideda  ​ 

Kur čia tu taip ruošiesi, kad gali net nepasiruošti? Suintrigavai .

Vienam sportiniam renginy, tai gali raumenų pritrūkt Na, ištvermės gal labiau.