Bet ir įsileidot į kalbas apie rūbus, batus ir kavą.
Pas mane reklamos lyg ir užblokuotos moziloj, bet matyt gudrėja su laiku tos reklamos, ir pralenda pro visus blokavimus, nes vis daugiau jų matosi. Šiuo metu rodo baldų, pjaustymo lentelių ir kelionės reklamas. Baldus tai ištisai rodo.
Mano noras kurt grožį buityje, kažką serviruoti, gražiai pateikti liko gilioje jaunystėj, kai dar darydavau puokštes, klodavau servetėles, degindavau žvakes, bet su didėjančia šeima viskas mažėjo, mažėjo ir visai susitraukė į tašką. Dabar nebeturiu nei energijos, nei noro užsiimti tuo. Net jei kokios šventės proga svetainėj staltiesę užsiklojam, ir indus "išeiginius" išsitraukiam, mane jau kiek erzina.
Kai apsidairau atvirom akim ir labiau pagalvoju, pasidaro baisu ir gėda, bet nieko sau negaliu padaryt.
Kavą geriu paprastai ir greitai, iš didelio puodelio, jei įmanoma, su pienu. Tiesa, puodelius turiu du namie, kurie man gražūs, tai iš jų ir geriu. Iš tų pačių ir arbatą. Ir į darbą nusiperku puodelį, kuris džiugina akį.
Tiesa, neseniai pasielgiau labai keistai. Prieš metus, kai dukra ruošėsi išvažiuoti į Kauną, tai vis jai ką nors nupirkdavau, ko reikėjo naujam gyvenimui. ir kartą ji sako - labai noriu juodų stalo įrankių, nors jie brangesni, nei įprasti. Tai tada pabuvau gera mama ir nupirkau jai pora komplektų. O dabar, visai neseniai, vaikštau po maximą ir kažko sustojau prie visokių stalo reikmenų. Žiūriu - juodi įrankiai. Ir kažkaip pati užsinorėjau. pagalvojau, kad vienas komplektas nėra baisia brangu ir galiu sau nusipirkti į darbą. Tai dabar darbe turiu juodus įrankius, tik kažin ar kada pastebiu valgydama.
Apie vaikų mokslus tuo kartu patylėsiu.
O jokių batų, suknelių ar džinsų neperku. Vienas netikėtai patogias kelnes vasarą sumedžiojau dėvėtų turguje, tai jas ir nešioju, kai reikia kelnių. Tik jos tokios gana plonos, tai kai atšals, gal bus šalta.