Variantc, bet as daba žinok perku ir iš fotografijų, tai kažin a padės😂
Neliūliuokit manęs, turiu jau vieną liūliuotoją - auklėtoją. O aš esu su juo kalbėjusis, pas psichologę vežiojus. Žinau, kad jam išvis gyvent nelabai įdomu, tai jokių planų neturėjimas, pastangų nedėjimas man daug grėsmingiau atrodo... Išvis gyvena naktį, dieną miega... Juolab, kad pati paauglystėj/ankstyvoj jaunystėj buvau nuolat savižudiškų minčių kamuojama. Realiai mane išgelėbjo tik vienintelis dalykas - atsiradęs tikėjmas.
Damos, man tai rodos, kad botfortai nebe mums
va dar viena ponia išlindo su savo nuomone 
man šiuo gyvenimo etapu batų ilgis iki žemiau kelių laaabai kolūkietiškai atrodo bet ne faktas, kad pasimatavus tuos botfortus man jei patiks
žodžiu -noriu pridengti kelienius, matyt sąnariai tyliai reikalauja
a tos visokios negeros mintys negalėtų būti tiesiog chemija 
niekur nenuėjau ir nieko nepadariau vis dar visko gali būt, kad šiandien pas triušiuką ir nenušokuosiu. ne bėda aišku, nes megzt tai turiu ką
kaži kodėl man reklamas tokias mėto šiandien
arba va šitas geresnis, į dienos temą
Jamk abu, ir dar botfortus ;)
Nu gerai gerai nieko nebeaiškinsiu apie jaunas ilgakojes stirnas ir žemiškas gražias moteris
Per pietus išsimatavau krūvą suknelių, o nusipirkau knygą Nu argi ne branda
šyta aną
botfortus reikia teisingai nešiot-ne su miniakais ir viskas netgi labai mums
nu tiksliau mums ne mums nežinau, už kitas nekalbu, o man visai net atrodo neblogai
norėsiu tai ir kerzus nešiosiu ir botfortus kas antrą dieną
nors vistiek labiau linkstu biškį į praktiškesnius batus, nu kad prie daug ko ar prie beveik visko galėčiau nešiot
katuko reklamų man nerodo...gal blokuoja darbe
Jamk abu, ir dar botfortus ;)
sakai bus gerai
Jaaavaaazauuu
nu devyniolikos nieks nebūtų manęs privertęs daryt ko aš nenoriu
O dabar tenka
kur ir kada aš tą žodį "reikia" išmokau
Todėl, kad tau niekas nepasakė, kad su santuokos liudijimu gavai ir antrą darbo knygelę. Tiksliau, - su vaiko gimimo liudijimu.
Man irgi. Va tada, o greičiau- dabar, išmokau tą 'reikia' 
Nėr teisybės ant šio svieto. Bu noriu tai atostogaut. Megzt. Skaityt knygas. Relaxuot. Nieko neveikt. Po kelių dienų apsidairius suprantu, akd fig gaunasi iš tų mano norų ir vė stovių virtuvėj prie puodų ir visur kitur. Ta pati, kuri būdavo su virtuve 'ant jūs' dabar vos ne kasdien gamina minimum du patiekalus, pilnais puodais.
Servėtėles ant stalo turiu tas pintas lanksčias, nžnau iš kokio materiolo- greitai nuplaunamas. Su trim vaikais medžiaginių, megztų, nertų naudot neįmanoma ir poreikio neturiu.
Net prunkštelėjau apie Liniukos brandą bevalgydama 
. Tai aš visai nebrandi, nes mažai knygų perku, imu iš bibliotekos, bet ir vėl seniai buvau.
Pamenu iki šiol savo garsiąją tiradą tėvui ir močiutei (mano tuometinė šeima) "Man jau 19 metų ir aš pati galiu nuspręsti, ką noriu daryti". Ir išvažiavau per vasaros atostogas į konferenciją Vilniuje, iki tol nuolankiai kaime tupėjusi ir dirbusi ūkio darbus...
Susidubliavo. Man nebūtų tokia krizė, ką daryt valgyt, jeigu: a) kartais neapsisunkinčiau savęs, galvodama apie maisto sveikumą, bet vis dažniau nusispjaunu į tai dėl greitumo/patogumo b) visiems viskas tiktų. Tai didysis galvos laužymas ir vyksta dėl to, kur daryt kompromisą. Ir viską susipirkt, ir pačiai apdaryt... Imu vis daugiau mąstyt apie tai, kad ir man reikėtų mesti bent kviečius ir pieno produktus, bet dar nesusitariau su savm dėl to. Šiaip - mielai gaminčiau sau pati viską atskirai, jeigu tik ks nors pagamintų kitiems... Tai retai palepinu save tuo, kas man patinka/patiktų.
Todėl, kad tau niekas nepasakė, kad su santuokos liudijimu gavai ir antrą darbo knygelę. Tiksliau, - su vaiko gimimo liudijimu.
Man irgi. Va tada, o greičiau- dabar, išmokau tą 'reikia'
Oj neee - šita istorija ne apie mane 
Iš tų trijų išvardintų darbo knygelę gavau paskutinę
