Restar, kaip tavo vaikui reabilitacija?
Tai jau pasireabilitavo su magnetais kartelį. Liko 4 magnetai, 5 mankštos, tai praėjus vėl pas 2 gydytojus sulakstyti ir gausim dar +14 dienų ambulatorinės reabilitacijos. Tai turėsiu lakstymo, vežiojimo, galėsiu megzt. Tikiuosi, gal tiek pagerės, kad į pabaigą ir pats sugebės nuvažiuoti kokiu trūliku... O šiandien turėjom šansą ir mankštą dar atlikti, bet būtų reikėję grįžt namo, palaukt ir vėl atvažiuot. Tai vaikinas GRIEŽTAI pareiškė, kad 4 kartus lipti laiptais į/iš 4 aukštą jam per žiauru. Teko išgirst... O šiaip, koridoriuose tuščia, beveik jokių eilių, o vat būtume oficialiai pakliuvę tik spalio pabaigoje. Pirmą sykį pasinaudojau savo darbo pažintim/blatu - mat pažįstu Antakalnio poliklinikos personalo vadovę... Tikiuosi, kad padės ir tos procedūros kažkaip. Bent jau turės išjudėt daugiau iš namų - vien tai yra mankšta.
Restar, man grikiai su daržovėm visokiausiom variacijom labai patinka 
Gaila tik man vienai, tai retokai verdu. Bet ačiū už priminimą, gal reikės pradėt į darbą neštis maistą kartais. Jsu taip atsibodo tas valgyklinis maistas.
Kepu vėgėlę, verdu bulvių košę, sumakalavau marinuotų kopūstų salotas. Bus skanu.
Reabilitacijos su savo logistika visus užknisa. Man priklausytų kartą per metus reabitacija dėl kelių, nu bet kai pagvoju, kiek vargo vidury dienos važinėt, tai ir nesiprašau. O ir nauda mano atveju beveik jokia.
Qqute, su gimtadieniu ! 
Restar, ačiū už receptą.
Reik kažko imtis , nes svoris ne tuok dešimtimis kilogramų ims augti 
Kažkada čia kalbėjom, kad va, kaip taip gali būti, kad sukako kokia dešimtis, ir jau jauti...Tai aš vis taip paklausydavau, kaip čia tas svoris ūmiai nevaldomai ima augti ...ale kaurat...ir nekrenta, bjaurybė,,,,seniau vasarą nukrisdavo keli kilogramai, dabar tik auga... 
Tai va, paskaitau Ingriduškos kovas šiam fronte, ir gėda pasidarė, nu negi aš tokia visiška bevalė, savęs nemylinti....Bandysiu pasispardyti ir aš...
Iš to klausimas, kur perkat maisto termosiukus? Nerandu patogaus plačiakaklio...
Liniuka, kaip kepi vėgelę?
kažkada gavom tokią nemažą, tai nemokėjau gal aš jos paruošt, kažkokia keista gavosi. Dabar jau neatsimenu, kas ten buvo ne taip, bet kažkas buvo 
Mano šeimyna tik vieną žuvies kepimo būdą pripažįsta. Paprieskoniuoju, pavolioju miltuose ir ant keptuvės.
Jeigu bent kiek prisižiūri valgymą - neauga tas svoris iš oro . Kai augo - tikrai žinau dėl ko.
Man labai IKEA maisto termosiukas patinka - nebrangus, simpatiškas, kaip tik pietums. Iš to susižavėjimo 3 nusipirkau su mintim, kad vyrams bus į darbą/ mokyklą. Bet jie noro nerodo, tai toliau viena žaviuosi. Nors kol kas tai salotas nešuosi į darbą, kol yra naminių pomidorų, agurkų.
Mano šeimyna tik vieną žuvies kepimo būdą pripažįsta. Paprieskoniuoju, pavolioju miltuose ir ant keptuvės.
tai ir aš ti taip..bet su ta vėgele kažkas buvo ne taip 
Reiks pabandyti iš naujo...
Jeigu bent kiek prisižiūri valgymą - neauga tas svoris iš oro
.
nu, žinau, ne iš oro... Bet mityba nepakito, o svoris net laaabai pasikeitė...
Sveikos,
Qqte, būk pasveikinta, būk laiminga ir švytinti taip ir toliau!
Aš ką tik grįžau iš pirmoko susirinkimo, į jį tiesiai iš Kauno. Antrą kart šią savaitę. Čia man irgi reabilitacija, esu priversta.
Vegele kepiau du kartus ir skyresi kaip diena ir naktis, viena buvo peraugus, didele ir gumine, tiesiog nevalgoma, kita kart minkštute ir skani-pasaka.
va va, sakau kas ten su ja buvo- būtent, ji buvo guminė... ir tikrai, ji buvo didelė...
Tai va, dideliu nepirkit, matosi iš gabalų, pas mus Bajoru zuvis prekiauja labai nebliga saldyta produkcija, bet kartais pasitaiko kokia nesamone nusipirkt....
katuk, dar nenuėjai į parduotuvę?
buvau.
Bet kai viską pradedi nuo nulio, tai vis kokio ilgai grojančio ingrediento pritrūksta. Pvz kepiau cukinijų blynus. Be česnako
Arba norėjau pomidorų su mocarela-neturėjau balzamiko. Iš prieskonių kol kas tik druska ir pipirai. Nu žodžiu, kirvio nėr kad galėtum sriubą išvirt.
