Ingriga, taip, atidarė
nu ką.. NE-LAIMĖJOM...bet dar laimėsim
Ristina gražiai Niumą papuošus, o Niumos šypsena Ristinos darbą puošia
kažkaip keistai šiemet- vasara nesibaigia...kaip seni žmonės sako, o mano laikais... aha, mano laikais šalnos su astrų žydėjimu prasidėdavo..O dabar , kai pakaitino saulutė, tai nėr kur dėtis...bet gerai..dar vasara
Šiandien jau planuoju megzti . Kai baigsiu laiškus atsakinėti ir vakarienę sumeistravosiu . Bet jausmas geras - galiu sau leisti. Diena buvo darbinga, bet ne išsekinusi, o papildžiusi.
Visokių derinimų sumažėjo ir, tiesą sakant, palengvėjo, priėmus sprendimą, kad dičkė nebelankys muzikos mokyklos. Teoriškai gaila, nes faina tie visokie koncertai, galimybė dainų šventėje dalyvauti, galų galė tuščiagarbiškas mamos pasididžiavimas... Bet galų gale man dašilo, kad vaiko sveikata svarbiau. Pasiliksim tik pianiną privačiai. Nes prie 8-9 pamokų per dieną pridėti dar po 2-3 pamokas 3 dienas per savaitę - nu, eina peklon.... O kur dar namų darbų darymas, skaitymas, atsipūtimas...
Tresnios žaisliukai gražiai nunerti. Nors nelabai mėgstu tokių dalykų bet galiu įvertinti darbą.
Katuk, tavo rūpesčiai tokie globalūs, laikykis
niumai įdomų megztinį Ristina numezgė.
Šiandien užregistravau dukrą pas stomatologę, tai toks kalnas nusirito. Vasaros pradžioje tą reikalą patikėjau vyrui, nes jam pačiam reikėjo, tai sugebejo užregistruoti, kai dukra buvo kelionėj. Paskui gydytoja atostogavo, mes atostogavom, kiti reikalai trukdė. O man labai labai labai sunku skambinti, be to dukra tokia užimta. Ai, nesiplėsiu....
Eidama iš darbo pagalvojau, kad visai norėčiau kokį mezginių krepšį pasiūti. Gal jau swapui metas? Su sąlyga, kad gaučiau kas dar neturi ir nori mano krepšio.
Limit , o gal jau metas tau skolą atiduoti?
Labas
buvau jau 9 pirmam susirinkime. Auklėtoja patiko. Bio laukai sutapo
Uff vaikio gimtadienis atlaikytas. Visai smagiai buvo vienas akmuo irgi nusirideno
Beliko kita savaite isgyvent, metais ( o gal dešimtmečiu ) pasent ir galima ramiai bus laukt keliones
Liudesys šian ištiko, salę atėmė, likom našlaitės benamės...jei kitos neduos teks ieškotis sporto klubo kur prie namu...
Jo, kad nebūtų viskas per gerai, vis kažkas ima ir pasikeičia... Bet žmogus viską ištveria ir prisitaiko.
Sveikos!
Restar- kadangi aš baigus muzikalkę tai tave labai palaikau dėl sprendimo mesti ir pasilikti tik pianina. As noreciau kad kazkada man taip būtu padėję...
į temą ir straipsnis.
Žuviuk, ačiū už palaikymą . Straipsnis labai fainas. Jis ... apie mane. Vis stengsiuosi atsikratyti to pirmūnizmo. Kai kur pavyksta neblogai, bet dramos viduje vis tiek vyksta. Vaikų nespaudžiu, suprantu viską, bet širdies gilumoje tūno troškimas, kad maniškiai visur būtų geriausi, itin didžiuojuosi kai taip ir įvyksta. Liūdna, kai nepavyksta... Tai tokie įsisenėję giluminiai dalykai, juos vis pagaunu, argumentuoju, kodėl reikia mąstyti kitaip. Vaikams transliuoju lyg ir teisingas žinutes, o viduje toliau kovoju su demonais.
Vakar kalbėjom su dukra, kad ji būtų pati norėjusi mesti muzikalkę, kai jau bus nusibodę, o ne taip, kai yra priversta aplinkybių. Ji pati užsimanė ir pati noriai lankė. Bet argi gyvenimas pageidavimų koncertas?....
Tiesa, vakar taip ir nepamezgiau . Nes gi pamačiau tuntus musyčiųi aplink pomidorus bezujančių, ėjau blanširuot ir savo sultyse užkaist, paskui man žiemą labai sueina tokie visur. Tada dar pokalbiai ir pasikabinimai su vaikais ir, nors spėjau su vyru pasikeisti akiniais (jo truputį stipresni, tai man labiau tinka jau prie mezgimo mašinos), bet taip ir nenuėjau nieko daryt. Tikslaiu kažką kito daug dariau, kol išvirtau be jėgų pati pirma į lovą... Paskaičiau kelias eilutės, kol suvokiau, kad miegu į knygą žiūrėdama .
Labas rytas
Restar, Žuviuk
Aš irgi pirmūnė.
Skatinu savo vaikus mokytis, bet ne kalti ar siekti pirmūniškumo visame kame. O jau girdėjau iš mokytojos, kad jei paspausčiau, tai mano vaikas galėtų būti pirmūnas!!!
O aš su juo kalbuosi. Kartais - garsiai ;)
Vakar susiuvau aguoninio nugarą su priekiu ir pamezgiau avietinio mėginuką. Ommmm
Šiandien čiupinėsiu atbėgusį riooožinį moherį.
labas sekta
aš irgi pirmūnė
skirtumas tas kad tam kad būčiau pirmūnė man niekada nereikėjo dėt pastangų (nu beveik, perskaityt ar bent jau atidžiai pasiklausyt per pamoką reikėdavo)
tai taip ir neišmokau mokytis, ir kur tik reikia pasistengt ar galvą pasukt jau ir tinginys įsijungia
bet tėvų amžinas klausimas gavus 9-o kodėl ne 10
mano vaikiui dar labiau už mane pastangų dėt nesinori, bet jam ir atidžiai per pamokas klausytis sunkiai gaunasi, įdomesnės veiklos atsiranda
ir paskaityt būna tingisi
tai nors ir turi galvą gerą bet aukštesnysis įvertinimas tik iš anglų (nes ten kol kas pastangų dėt nereikia visai)
stengiuosi nespaust labai bet šiek tiek liūdesys kad ne pirmūnas nu bet kartais spjaunu į vertinimus, užmerkiu akis nes matau kad viskas su jo galva gerai, logika veikia, atmintis veikia ir jei pasimoko tai ir išmoksta nesunkiai
nuteikinėju save kad gi kas iš to pirmūniškumo, svarbu savo stipriausius gebėjimus ir polinkius suderintų
nu ir kad geras beigi laimingas žmogus būtų