Šarange, gražūs mezginiai. O jau kakluošalo spalva kokia.
Kol kas dar laikausi nesusirgusi.
Šiąnankt parsivežiau keliauninkus iš oro uosto. Nors ir ne taip baisiai vėlai atskrido, apie pirmą jau namie buvom, bet tada atsigulus negalėjau užmigt, matyt iš ritmo išsimušiau. Dar paskaičiau, tai paskui aišku kaip įmigau, ryte nieko negirdėjau kas vyksta. Matyt dar ir pasąmonė žinojo, kad niekur keltis nereikia. Nubudau nuo žadintuvo beveik dešimtą. Per akimirką suvokiau, kad šeštadienis ir galvodama, kaip čia tą žadintuvą nusistačiau, kilsteliu dėkliuko viršelį ir nuleidžiu( mano žadintuvas tokiu būdu atsideda 10 min.), nes neturiu jėgų ieškoti išjungimo. Žadintuvas nenutyla. Po kokio trečio kilstelėjimo ir minčių, kad jau sugedo, suvokiu, kad čia ne žadintuvas, o skambutis. Mano nemirtingoji teta iš kaimo.
Visada man gėda būti pažadintai 10 val. kaimo žmogaus, kuris visada keliasi nesuvokiamai anksti. Tai greitai ranka apsitrinu veidą ir nutaisiusi kiek įmanoma žvalesnį balsą atsiliepiu. Nesuprato, kad iš miego prikėlė.
Knygų mugėj neprisimenu, ar esu kada buvus. Nors vyksta visai šalia namų, galima panorėjus pėsčiom nueit. Neisiu ir šiemet.