Sveikos, aš išsimiegojau gerai, padėjo naktinis Theraflu. Radau kokio tai, net nežiūrėjau į galiojimo laiką, nes jau tiek pavargau nuo blogos savijautos, kad pasiryžau išgert. Tai ryte atsikėliau visai laiminga, pasiruošusi kalnus nuversti. Kol prikepiau kalną lietinių, nulėkiau maudytis, liko pusvalandis iki mažės vežimo į muzikos mokyklą. Buvau net pasiryžusi lėkti į suplanuotą susitikimą. Bet tik pasivažinėjau ir kelis žingsnius pavaikščiojau - supratau, kad nieko aš čia dar nesveika, vos gyva vaikštau, kone apsiverčiau laiptinėj belipdama kojoms susipynus... Tai per telefoną susitikinėsiu.
Mane nuvylė Zauberball siūlai. kamuoliuke taip gražu, o mezginy - man per marga. Net nežinau ar verta tokį dovanoti, Ir nežinau ar teisingai mezgu, traukia labai vieną šoną (baktusą mezgu ne eilinį, o tokį skersuojantį). Baigsiu - toliau megsiu pirštines, tai dilemos kuriam laikui nėra. Visgi gerai tie maži dalykiukai, greičiau džiaugsmas ateina ir mažiau nervo, kad ko nors nepataikysi. Ir panaudojimas labai praktiškas.
Niuma, ilgai sergi... Ale kokia laimė galėti pabūti vaiku... Man taip to trūksta... Ir nenusimato, nebent senatvėj suvaikėsiu ir vaikai pasirūpins...