kad Vilniuj lyja šiaip jau
Vilnius didelis, negali žinot kas kitam gale 
Ji dreba, gūžiasi, ašaros kaip pupos rieda, akys didelės didelės. Va, tik dabar atsikėlė - užsiminiau, iškart panikoj... Sako, kad bijo skausmo. Nu tas skausmas man juokingas... Bet kaip nors. Bijo ir antibiotikų,visko ji bijo, tokia jau - į mane
. Aš jau dabar labai protinga ir protu nieko nebijau, o kūnas vis tiek reaguoja savo visokiom nesąmonėm ir tai nuo valios nepriklauso, deja.
paprašyk palyginti tą skausmą su kitu, kad ir pvz sumušimo skausmu. ar kokiu nors dažniau sutinkamu ir lengviau pernešamu.
pvz bitė yra įgėlusi? man rodos ten labiau skauda
nors kartais gal geriau nežinot. aš kol neturėjau avarijos, tai nebuvo baims tokios, o dabar praktiškai kasdien sėsdama už vairo, bijau. ir vairuodama bijau...
bet dar galvoju, kad mano išsiderinusi skydliaukė turi įtakos. tokia kartais visai nepaaiškinama apima, lygioj vietoj. iki rankų drebėjimo
aš saviškį įtikinėju kad nežiūrėtų, užsimerktų ar nusisuktų, jau lyg ir lengviau
aš pati adatų bijau tai labai puikiai jį suprantu ir čia aiškinkis nesiaiškinęs, normalus savisaugos instinktas saugot save nuo sužeidimo
Aš ir Viliaus galvą spsikabinus, ir Gyčio laikiau ir abu drąsinau, kai ėmė nesenai kraują iš venos. Ir šniurkščiojo abu, kad skauda.
Tai kad ir vyrai kolegos drebėjo, kai metinius sveikatos tikrinimus darė, vos ne iki alpulio. Tai ko norėt iš vaikų
man i veas vaistai, ar kraujas is venos visada irgi baime kelia . nemegstu sitos proceduros, baisiai man nemaloni. kol ten pataiko man. o kai magnezija leisdavo, tai ir melyniu ir guzu buvo , tai fuij feee... mano teciui irgi kai apie venas kalba prasideda, tai visas isbala . aisku, reikia tai reikia, nu bet tikrai bjauru kai ten kapstosi su adata
man baisiau kai iš piršto kraują ima, iš venos nežiūriu tai nelabai skauda, o va pirštus skauda dar ir paskui prabadytus ir numaigytus
na, nesakau, kad malonu ir smagu. ir aš nežiūriu. bet gi suvoki, kad visa tai trunka labai trumpai, o ir skausmas yr tikrai pakenčiamas.
prieš n metų (tiksliau jau net 20 su trupučiu) teko diena dienoj tris kart per dieną gauti lašelinių. kateterio mano kūnas nepriimdavo, todėl kiekvieną kart adata. dar ir leidžiamus vaistus sėdimojon. ir taip apie tris savaites. nu kaip atrodė mano rankos..... tiesiog viena didelė mėlynė... o ant užupakalio tai visokius ten kopūstus dėdavau
bet tai visi skirtingai ir pratinamės ir ištveriam
man baisiau kai iš piršto kraują ima, iš venos nežiūriu tai nelabai skauda, o va pirštus skauda dar ir paskui prabadytus ir numaigytus
tai kad šiais laikais nebelabai jau ima.
Reikia, tai reikia, ir nėra kalbų. Aš tai nebijau procedūrų.
Liniuka per tokius orus, įdonu, išskrido?
Dar karta įsitikinau,kad músu beveislid kacas pats pacisusias 
- niekur nelipa,gėliu neliečia, nagus galanda tik į kilimėlį prie duru prieš išeidamas,3 metus nukirpdavau plikai kaip sfinksa,nes susiveldavo kaltunais nuo sniego,ir neibrėždavo nė karto.... snigt nustojo,kelias vis toks pat nevalytas,net vėžiu beveik nėra...
Procedūriniam nebuvo vietos kraujui paimt, atsivedė laborantas į gydytojos kabinetą (mūsų mažas centriukas), gydytoja mane kalbina, tas tik cakt ir paėmė tą kraują, nespėjau net sureaguoti. Greitai ima iš piršto. Mergina gal irgi nespėjo labai išsigąsti. CRB padidėjęs, nors man ir neatrodo labai didelis (17), bet davė antibiotikų, aš ir nesipriešinau, gal net norėjau jų. Gerklė kaip prožektorius raudonai švietė ir liežuvis .
Vaistams išleidom 30 eur, maistui - 20...
Dabar tai pati norėčiau pagulėti, kad mane kas apšokinėtų. Išgraušiu....
