aš tai nebijau, mažų vaikų neturiu, slogą pasigaut ramiai ir darbe galiu, bo nes pilna snargliuotų ir ašarotų
cepelinų man gali apskritai nebūt, nesu aš jų didelė gerbėja, kugelis skaniau
arba va kaip katukas sako galim suneštinį daryt
Matyt vyresnių brolių užgrūdinimas duoda savo, tikrai. Mano jauniausias sūnus buvo pradinukas ir eidamas namo sutiko prie mokyklos būrį aštuntokų ar devintokų. Parėjęs man ir pasakoja, kad pristojo prie jo tokie, gal net vyresni už jo brolius. Man iš jo pasakojimo tai tokia gan grėsminga situacija pasirodė. Tai ir klausiu jo - o ką tu darei? Tai jis kažką ten drąsiai jiems atsikirto ir nuėjo. Gaila, kad nebeprisimenu konkrečių detalių - nei ką jie sakė, nei ką maniškis atsakė. Bet supratau, kad brolių mokykla padėjo neišsigąsti. O kai mato, kad nebijo, tai ir toliau kibti noras praeina.
Ačiū, kad dėl manęs bijot, bet aš nesu paranojikė, snarglių nebijau, nesibučiuosim ir viskas, gripo tai bijočiau, o šiaip pas mane namie du snargliniai yra.... aš su klaustuku dėl savęs pačios, ne dėl jūsų
O dėl pačių cepelinų tai dėl manęs gali jų ir nebūt, šiaip labai mėgstu, bet dabar kai susipykus su maistu, tai kažkaip man maistas nepreoritetas išvis