METŲ mezginiai

Ai, dar pykstu, bet praeis. Vakar aš tiesiog dėjau ant visko ignorą  , net neburbėjau.Gana anksti susiruošiau į lovą su knyga ir 2-iem šiltais buteliais , paskaičiau ir maloniai susnūdau. Man artimiausia QQutės pozicija su maisto gamyba. Noriu spontaniškumo daugiau iš vienos pusės (apsipirkdama sugalvoju, ką maždaug gaminsiu 2-3 dienom), iš kitos - kad būtų ir sveika, ir skanu, ir įvairu, ir dar tiktų daugumai (va čia jau sunkesnis atvejis....). Kai pasižiūriu į puodus (vis dar juos turiu), kuriuose gamindavau, kai buvome tik 3 šeimoje, tai niekaip nesuprantu, kaip taip įmanoma tiek mažai pagaminti. Tad ačiū už patarimus, bet priimčiau kokį nebent iš Kerpenos, o šiaip - nelygintinos kategorijos  . Ir šaldytuvas mūsų vis dar toks, kokį pirkom, kai buvo trise. Tas irgi pasako apie galimybę apsipirkti 1 kartą per savaitę. Bet raukiu tą temą, nes niekas nepasikeis, kol vaikai neišeis iš namų arba nepradės patys gaminti. Dičkis, tiesa, kol sėdėjau pas dantistę, vakar iškepė lietinių blynų iš tešlos ryte užmaišytus ir koldūnų pasiskrudino sau (suvarė keptuvę ir namus pridūmino....), kartais picą iškepa. Vyras irgi gamina, kai aš atsisakau. Dvyniai tiek durnių įjungę, kad net pasišildyt maisto nesugeba, būna nealkani tol kol aš nepasirodau....

LIniukos kokia supanelėjus laputaitė  . Tiesą sakant, aš nematau tikime didelio skirtumo, greičiausiai požiūryje tik skirtumas . Mano pana šiandien irgi mano megztą megztinį išsitraukė ir į mokyklą nukulniavo.

Labas rytas   

vakar po smagaus mezgėjų pasisėdėjimo 9 val. parsibeldžiau namo, dar sriubą iki dešimtos viriau vidurnaktį parskrendančiam vyrui dėmesio ir rūpesčio parodymo tikslais.  O paskui dar porą valandų su "bobišku" filmu kašmyrinau naujo megztinio pradžią   

Restar, manau, kad tokioje situacijoje tik požiūrio pakeitimas gali palengvinti gyvenimą. Kažkad gyvenime ir aš buvau pakaupusi pykčio ir neteisybės jausmo maisto gamybos klausimu. O dabar tiesiog  priėmiau maisto gamybą kaip savo asmeninę pareigą šeimoje ir jinai manęs nebenervuoja ir nebekelia neteisybės jausmo. ir dar leidžia nuoširdžiai pasidžaigti, jei kažkas savanoriškai mane pavaduoja  ​ 

Esmė čia toli gražu ne tik maisto gamyboje pas mane . Susikrovė viskas (ir daug darbo, ir sveikata, ir atsakomybė už viską, ir vyro nuolatinis vėlyvas grįžimas namo iš darbo, ir paauglės akių draskymas) ir pyktis ant visų .

Oi, kaip gražiai "vištom" sninga  ​ .

Restar, man atrodo, kad kiekis maisto neesme, nebent tik atskirai kiekvienam gamintum, o šiaip koks skirtumas didelis puodas ar mažas pagamint... Nu aišku jei cepelinai tai daugiau bulviu skust  

Mano merga irgi nesidomi maisto gamyba nei kiek ir gali sedet needus visa diena, nebent dripsniu uzsipila, aš nesuprantu iš kur jos tas minkštumas, matyt, genai 😀

Šarange, yra skirtumas vien tame, kad kainuoja skirtingai . Na, ir pvz., ar paruošti didelį bliūdą salotų (kiek daržovių nuplauti, apdoroti) ar mažą? Virtinukų iš 1,2 kg varškės pridaryti ar iš mažiau? ir t.t. ir pan . Pusvalandukas sugaištas šen, pusvalandukas ten, mažas eilinis apsipirkimas už 30 + eurų  ir nelaimingumo prisikaupia .

Mano geriausios salotos pastaruoju metu - arba špinatai su pomidoriukais ir aliejum, arba rauginti kopūstai. Niammmmm

Ryte megztelėjau pora eilučių (ilgos jos, pečiai prisidėjo), jausmas puikus!

na, Restar, tai palinkėsim tau tiesiog atrasti ramybę  

aš kažkaip bent jau teoriškai labai tave suprantu su maisto gamybos kiekiais. nes man jau ir mano kiekiai atrodo nemaži, tai kai pagalvoju apie taviškius...  ir suprantu, kad neįmanoma prisigaminti ilgesniam laikotarpiui, kas kartais ramybės suteikia bent vienam vakarui, ir įtikt visiems su vienu pateikalu sunkoka...

bet pabandyk įsivaizduot dar tokį variantą, kad ir tu pati kaip tavo vyras išeitumei iš ankstaus ryto ir grįžtumei, na tegul ne 21 val, bet kokią 19.

Moterys, būkit moterys Išklausykit, ir tiek. Emocinė krizė jau beveik baigiasi. Reikia gi kažkur pratrūkti, ane?

nu jau - kur tu matei moteris, kurios tik išklauso, nepasidalina patirtim ir patarimais

apie mezgimą - mano bomžpakis buvo visai neblogai įvertintas vakar   reikai tik sutvarkyt iki galo ir parodyt plačiąjai visuomenei

Nu, kad vyrai labiau stengiasi išspręsti problemą . Kurį čia savo kūrinį bomžpakiu vadini?Ar tą, kur per pirtį mezgei iš neskalbtų siūlų? Lauksiu pasirodymo .

Sveikos

Aš šiandien parsinešiau iš tėvuko namų katiną, vaikšto išsigandęs ir uostinėja visur, oi nežinau kaip susigyvensim   

tą tą. siūlai garbanoti, o dar ir ripsas, spalva, tai kol mezgiau, dukroms tuos makaronus priminė

Ingriga, pripras, gi nauj vieta, reik pasisuostinėt. kiek metų katinui ir kiek pas tėtuką gyveno?