Šilinge, čia kaip nostalgija gal? Taip kaip MB mėgsta n-tąjį kartą žiūrėti rusiškus filmus, nors jau pats mintinai frazėm kalba kartu su veikėjais. Kaip pvz., Služebnyj roman yra mūsų Palangos filmas, kiekvieną kartą ten įsijungiam. Jau iš pirmų akordų vaikai atpažįsta ir rėkia- o neeee, ir vėl 
oj, tai gal visai pasisekė jums, jeigu tuščių knygų neatradote.
beje, rimtos knygos, kurioje nieko o nieko nesupranti, skaityti irgi nėr jokios naudos. nors ne, regos lavinimas
bet tai jeigu kalbant apie gėdą - tai tikrai to jausmo neturėtų būti. gal labiau reikėtų gėdytis tiems, kurie apskritai sunkiai skaito . suaugėlius turiu momeny
man pvz buvo šiek tiek nesmagu pasisakyt, kad išvis nieko neskaitau šiuo metu
Nite, žinok kažką panašaus bandėm, bet kažkaip ten tiek tų sutrumpinimų, kad niekaip neišėjo rišliai sudėlioti suvokiamų sakinių.
Iš esmės tai domina tik ta vieta kaip ten priekis siaurintas kuriose vietose, kas kiek eilių.
Klabant apie knygas, kodėl įtraukia, tai man tokie du momentai yra. Vienas tai kai rašoma serijomis. Pvz, kad ir tas H.Hūlė. Arba tuose svajonių romanuose, kartais būna serijos - apie brolius, geriausius draugus,. o jei pasitaiko perskaityti pirma vėlesnę seriją, paskui labai norsi viską iš eilės. 
Antras momentas sunkiau paaiškinamas, bet kartais būna knygos, kurios greičiausiai paliečia kažką viduje, ko pati nelabai suvokiu ir tada norisi skaityti dar kartą. Nebūtinai iš karto, bet praeina kiek laiko ir vėl norisi. Gal tai kažkokios veikėjo savybės/poelgiai, kurių neturiu, bet žaviuosi, norėčiau įgyti. O gal net ir turiu, tik laikau kažkur užslėpus. Gal kažkas labai artimo kažkur giliai viduje, gal kažkokia neišsipildžiusi mano svajonė išsipildo veikėjo gyvenime. Nežinau iki galo
Man serijinės kažkaip atsibosta, 3 dalims dar užtenka kantrybės o toliau jau reikia arba prisiverst arba numetu
tas buvo su Urvine moterim, tas buvo su svetimšale, pribuvėjos irgi esu užstrigus gal 7 daly iš 8
Silva rerum strigau 3 daly, būtų kaip ir įdomu bet labai jau sunki sakinių konstrukcija, esu atradus sakinių virš puslapio ilgumo...
Hūlės pirmą skaityt pradėjau prieš miegą ir miegas nugalėjo, dar iki tos vietos kuri labai užkabina kad negali padėt nedaskaičiau tai ir stovi atversta
Dinos knygų serija buvo mane užkabinus. Ten berods 3 knygos.
Dar galvoju, trečias momentas man yra toks, kai noriu suvokti kažkokį reiškinį gyvenime. Tarkim vyksta kažkas gyvenime, kas skaudina, bet nesuvokiu iki galo, kaip taip žmonės gali elgtis. Paskui pastebiu, kad skaitau knygas panašia tema, tarsi norėčiau įsigilinti, kaip taip įvyksta žmonių gyvenime.
Aš Dinos skaičiau pirmą tik kol kas, bet tikrai kitas vėliau skaitysiu, man jinai tokia kažkokia, juokingai gal nuskambės, bet jauki. Primena kažkada seniai skaitytas knygas apie skandinavų kaimą. Nežinau kokios kitos dalys bus aišku
kai kurios serijos būna visai neblogos, o kai kurios jaučiasi kad perspaustos, t.y . prikurtos prievarta beveik
bet Dinos seriją gali skaityt ir po vieną knygą
Vo. Urvinė. Turiu pasakyti, kad numečiau skaitydama paskutinę dalį. Kažkaip sesė paspoilino, kad nieko gero ta paskutinė ir iš esmės galėjo jos ir nebebūti 
Tai man kažkaip ta išankstinė nuostata labai suveikė, matyt. Bandžiau bandžiau, mūčinau mūčinau... Numečiau.
Diną skaičiau su malonumu. Bet bijau, dabar taip nebebūtų. Suveikia kažkoks saugiklis ir nuo tam tikro kiekio (negalėčiau įvardyti konkretaus rodiklio, bet kažkaip taip 
) tamsumos ir slogučio įsijungia atmetimo reakcija man. O pas skandinavus tos tamsumos ir slogučio daugiau nei sočiai. Tiesa, labai keista, bet detektyvai kažkaip tą filtrą praeina, bent kol kas 
Čia kaip su Marininos knygomis buvo. Mes per ilgą laiką jas iš eilės vis skaitėm, tai kažkaip nieko, nors ten irgi blogio, žiaurumo, baisių dalykų nemažai aprašyta. O sesers vyras vienu metu dirbo sargu ir kad nebūtų nuobodu paprašė paskaityt. Tai kaip per trumpą laiką perskaitė nemažai tų knygų, tai irgi tas saugiklis įsijungė - sakė gal man jau gana.
Šilinge va kažkas keisto sakau, kažko nepajutau Dinos knygą skaitydama to slogučio, nors tikėjausi..gal paviršutiniškai skaičiau
o gal kad skaičiau po "stiklinės pieno" 
Urvinę damūčinau nes kolegė paskolinus buvo, bet realiai tai aš jau 5 galėjau neskaityt, nelabai jau man buvo, o 6 tai iš viso jokių įvykių praktiškai
bet va tuose '' Kaimiečiuose" irgi veiksmo ne kažką bet taip po truputį, po kelis psl per dieną paskaitau
tiesiog artima man ta senovinio kaimo tema
Laba 
Visoms ligoniu lankytojoms - kad kuo greiciau tie vizitai baigtusi su aiskiom diagnozem
Lace megztinis sukirbino pavyda 
bet drakiaus guolis neturi tokiu siulu
Mano swapas jau ant issiuntimo slenkscio 
bijau suveluot, tai i savaites pabaiga jau man rodos siusiu
