Aš raščiau kada nešiot tokį paltą, man jis praverstų dažnai.
Pranešu Jums, nes vistiek mintimis su jumis, kad lapkričio 29 dieną, aš išvažiuoju 4 mėnesiam į vasarą.
Kompromisas su vyru įvyko, emigrantais nebūsim, bet kad jau galutinai įsitikint kad mūsų vieta ne Polinezija vykstam į tą kraštą.
Stresas man.
nu laba diena, o ko čia stresuot. gi į vasarą.... ech....
bliamba, reik kažkiap išlydėtuvių 
Vau, Ingriduk... Reikėtų pirtyje tave palydėt! Seniai nieko negirdėjus apie tave, kas tavam gyvenime vyksta, o čia - še tau naujienėlė. Bet išvengti lietuviškos žiemos gal ir neblogai. Nors aš... net nenorėčiau tiek ilgam.
Katuk - patikėk, kitu lengviau pasirūpint nei savim 
. Va , aš maišus drabužių kaupiuosi kaupiuos kur nors iškišti, nes mesti gaila į kokį drabužių konteinerį. O kitiems žygiams, reikia pastangų. Ta vat stovi tie maišai ... aplink mezgimo mašiną... Ir jėgų neužtenka prasisukti po vyro ūkius - balkoną ir rūsį, nes jau ten kiek visko išmetamo būtų... Tai tik protarpiais ką nors nuvagiu išmetimui. Dideliam antpuoliui reikia milžiniškų jėgų, kurių irgi nerasta. Panašu, kad jau reikia vėl geležies pirkt.
Katuk aš labai kareiviško būdo, man stresas neturėt įprastų dalykų, tarkim kavos, sala kurioje gyvensime turi 150 zmoniu, 1 parde su saldyta vista, ryziais, cococola, aliejum, romu.
Vaisiu toj saloj nera kaip ir darzoviu, zuvis ir kokosai. Vandens gelo nera, tik lietus.
Bagažo pirkom papildomai, tai dėsiuosi kruopų, kavos, bet ne 4 men.
nežinom net kur gyvensim.
ai, Ingriduska, tokie dalykai mus užgrūdina, priverčia permąstyt visas vertybes ir panašiai.
o argi visada turėjai tokius įprastus dalykus po ranka.
ieškok pliusų
bus šilta, reiks mažiau rūbų
bus paprastesnis maistas, gal pavyks kokį kėgė pamest, vis į naudą
ir t.t.....
realybės šou "Išlikimas" pas Ingriduską....
Oho, Ingriduška, reikalai pas jus reikalėliai 
AŠ nesu nelaiminga, tikslas ir yra prisiminti kas aš, ko noriu, apie ką svajoju, kokia ta In grida yra atmetus pareigas, stresus
Inriduška, įspūdingai skamba.
Nors aš pati tai nenorėčiau.
Katuk aš labai kareiviško būdo, man stresas neturėt įprastų dalykų, tarkim kavos, sala kurioje gyvensime turi 150 zmoniu, 1 parde su saldyta vista, ryziais, cococola, aliejum, romu.
Vaisiu toj saloj nera kaip ir darzoviu, zuvis ir kokosai. Vandens gelo nera, tik lietus.
Bagažo pirkom papildomai, tai dėsiuosi kruopų, kavos, bet ne 4 men.
nežinom net kur gyvensim.
Skambėjo viskas labai egzotiškai ir fainiai, kol nesurašei visų šitų niuansų 
taip tai nenorėčiau...tačiau, kiekvienam savo, gal ne viskas taip blogai, kaip atrodo ir privalumų bus daugiau negu trūkumų 
O kalba prancūzų ?
aš sąmoningai gal ir nenorėčiau, pradžioj tikrai stresuočiau, bet mano patirtis rodo, kad pakankamai drąstiškas aplinkos ir įpročių pakeitimas galų gale tik į naudą būna,
nes mes vis svajojam galvojam kažką pakeisti savo gyvenime, bet įsišakniję įpročiai ir pastovumas neleidžia mums pajudėti. čia kaip ir su tais kaupiamais daiktais, vis galvoji, kad kažkada ateis tas tinkamas metas, kai turėsi jėgų ir noro ir užsidegimo ir laiko. bet jis vis neateina, t.y. vis randam kažkokią priežastį to nedaryt. nes mums taip patogiau, ramiau, įprasčiau. ir klampojam tam savo įprastam moly, nors galėtumėm šiek tiek pastresavę voliotis ant švaraus smėliuko
Ingriduska, sako įpročiai susiformuoja per 3 mėnesius, tai žiūrėk, gal ir nebenorėsis grįžti 
Ojej Ingriduska, gera tu žmona
Nors aš šiam gyvenimo etape turbūt irgi didelėm aferom pasirašyčiau. Norisi pokyčių...
