Man tas Joji garstyčinis naujas krito akin. Knieti išbandyt kokį derinuką, konstrukcija tai nieko blatno, gal kaip nors ir pati kažką panašaus nuderinčiau. Bet tai būtų vėl susegamas megztinis, o man kitokių dar reikia.
Išsiploviau ir nespėjo išdžiūt mėgstami siauri džinsai, tai prisiminiau, kad iki jų dar kažkokius turėjau. Bet taip seniai nešiojau... Nes kai pradėjau įlįsti į siaurus, tai tas džiaugsmas juos nešioti dar nepraėjo . Tai susiradau senesnius džinsus, žiūriu ir nesuprantu - mano, ar ne mano. Apsimoviau, tai irgi toks jausmas, lyg sūnaus būtų - ir vienur per platūs, ir kitur, keistas tas jausmas. Neseniai metai sukako nuo mano lieknėjimo pradžios ir kažkaip neatsidžiaugiu vis dar tuo rezultatu, kurio pavyko pasiekti.
Restar, įtariu apie Nobelį Daiva piarino? Žinai, kai pradeda byrėt nobeliai tai nekurie labai susireikšmina ir pradeda mėtytis pareiškimais, kad jau vien dirbt TFS yra motyvacija
Katuk, šiandien čiut neužklimpau tavo išasfaltuotam kely O sms mačiau ir atrašiau
Matyt vis dar nesusišneka telefonai.
Žinok, kad gal net pirma iš tavęs sužinojau ar VŽ, tai nebuvo didelė naujiena, kai Daiva piarino. Net neabejoju, kad ne viskas rožinis ir pūkuotas, kaip gali kartais atrodyti. Ale visada atrodo, kad geriausia ten, kur mūsų nėra...
Ši savaitė su vaikais kiek ramiau, bet su darbais.... Reikėtų kur eiti pasivaikščioti nuo sėdėjimo, bet kad noriu tik gulėt paslika...