Oi, Limit, prajuokinai 
. Kaip ligoniukė? Dar ligoninėje, ar paleido namo sveikti?
Tu troleibusu į darbą trenkiesi? Ar vyriškis iki tam tikro vietos paveža?
Nekenčiu neapibrėžtumo....
Ligonė su visu gipsu ir kita šeimos dalim išvažiavo į kaimą. Šiąnakt jau ramiau miegojo, sakė.
Kol jie turi mašiną, tai aš su viešuoju važinėju. Ir tas užima begalę laiko.. Vien pirmyn/atgal beveik 4 valandos...
Pasiėmiau knygą paskaityt, bet mieliau dairausi, nes kažkaip galva sukasi 
Vaje, tai jau tikrai kad ilga kelionė...
O mes galvos skausmą įsitaisėm. Išsirinkom švelnios kakavos spalvos dažus. Pažiūrėjus į sąskaitą, įtartinai mažai už pigmentą pasirodė. O kai pradėjo dažyti - man beveik nei kiek nesiskiria nuo baltų lubų... Nenoriu baltos palatos....Tai vėl žiūrėjom žiūrėjom į kompą, kokia ta mano įsivaizduojama spalva, dabar vyras pats buria/kuria spalvą iš turimų akrilinių dažų. Kas išeis - nežinia, bet laiko jau kiek susigaišo...
Vakar sumatavau dvyniams uniformas, patikrinau, ar neišaugo per vasarą, jėzuitukas baisiai laimingas, vis dar negali patikėt, kad įstojo, čiurlionukė ištisai nervuojasi, kad nieko nežino, nei kas auklėtoja, nei kada eiti į mokyklą, nei ką pirkti jokio sąrašo neturi, bijo, kad neras draugų... Tai vis terapinu ir raminu. Pati kaip tik labiau dėl berniuko nerimauju, savo klasėj buvo prie geriausių, bet dabar ten TIK tokie susirinkę bus. Ir dėl mažosios muzikos mokyklos nerimauju, gal per anksti... kas vežios, kaip seksis groti ir pan.
Šiandien tiek visokių darbinių skambučių buvo, kad net pažiūrėjau, ar ne pilnatis kartais .
Restar, mano antrajam sūnui taip buvo. Pradinėj buvo šiek tiek ant laurų užmigęs, nes viskas savaime be pastangų ėjosi, o mokytoja tik gyrė išsijuosus. Tai buvo kokį pusmetį šokas. Jis nelabai dalinasi savo išgyvenimais, bet buvo toks piktas... Bet paskui persilaužė ir jam tik į naudą išėjo, nes taip tai tikriausiai būtų visai užsnūdęs.
As kai megstu girtis tai pasigirsiu. Kas matet fb tai matet. Cia toms kas nematet. Taip. Klaidu yra. Taip, taip neturetu siut diplomuota siuveja. Bet cia buvo visiskas ekspromtas su trikotazine iskarpa nepritaikyta linui. Nei giliu mastymu nei svatstymu. Imu ka turiu ir darau. Nes toks atejo debesiukas.
20180815_190520.jpg 108,27KB
0 Parsiųsta kartų
Bet mergina patenkinta o taj juk svarbiausia 😊 kitai suknelei iskarpa imciau ne trikotazine ir daryciau apsiuva. Pagrazinimas mano gamybos 😊
O klaidų rašybos 😶 soriukas... per skubėjimą...
Labas rytas 
Freke, prie apdailos nesikabinėsiu, o šiaip tai man gražu Papasakok plačiau apie pagražinimus - turi kažkokią specialią siuvamąją, kuri taip mandrai siuvinėja?
Pas mane po truputį grįžta meilė mezgimui - jau kelis vakarus iš eilės po kelias eilutes pajudinu. 
Nors turimas mezginys mane truputį nervuoja - kas antrą dieną sugalvoju, kad gal reikia jį ardyti ir megzt kažką kito, pasilieku rytdienai ir taip ir neišardau. 
Pasigedau Nitės 
Jei atostogauja, tai jau kažkaip ilgokai 
Freke gražu!
dar linas pasinešios, tie stati kampai susigulės, išvis bus čiki.
didelė tavo pana jau.....
o aš tai ką - dūsauju ir tiek.
kažkaip niekaip neišsikrapštau iš nestabilumo....
bet vis pamezgu. kažką, ko rudenį nebereiks
Labos, Freke, faina, bet kitą vasarą jau nepanešios .Dičkė kokia panelytė.
Katuk - nestabili savijauta? Ar tavo mergaitėms dėl užsienių kas paaiškėjo?
Vakar staiga ėmiau ir pradėjau mezginį. Kokia palaima, kai nebesikankinu, rankos užimtos. Tiesiog susagstomą megztinį nuo viršaus rudeniui pradėjau. Išmokau jau kažką naujo - kaip išvirkščioje pusėje akis uždėti iš kairės ir dešinės. Vien dėl to verta kartais iš aprašymų pamegzti, nes dar tiek neartų dirvonų mezgimo technikose...
Nitės ir aš pasigedau... Ir pamezgimo ant pievutės
Lace, taip turiu ta spec siuvinejimo masina. Kol mokaus perprast: kas, su kuo ir kaip, taip ir gimsta kazkas. cia buvo toks pasirinkimas: maisiukas ar suknele.
Restar, tai ne beda. Nauja sumeistrausiu. siaip iskarpa 116 o ji tik 110. Bet vasarai jau bus maza.
jau ir dabar reik kuistis po medziagas ir siut sukneles i darziuka. Ir dar dvi sukneles mamadukrini varianta pasisiut i baliu....
Restar,
savijauta ir protinė ir fizinė nestabili. ligų vis dar ieškau. lyg buvo pagerėję, dabar vėl kažkaip nekaip. noriu daug daryt, nors nežinau ar verta, ar naudinga, o tuo pačiu ir sunkiai bepasivelku. darbe sėdėt sunku, namie gulėt sunku, judėt irgi sunku. tokia kažkokia beprasmybė apėmusi. ai tiek to - kažkada gi baigsis.
merginoms.
viena, ta kuriai daugiau balų trūko, tai iškart nusprendė pasilikti ir nieko nebeieškoti. studijuos molekulinę biologiją VU.
ta, kuriai trūko 1 balo, davė apeliaciją, balą išsikovojo, netgi gavo pakvietimą į Bristolį, bet apsisprendė gyventi ramų gyvenimą po tėvų sparneliu. studijuos genetiką VU
tai va. viskas gal ir neblogai būtų. bet iš tos mano beprasmybės tai tokios mintys, kad savarankiškumo pamokos atidedamos, kad vistiek teks rūpintis ir maisteliu ir tvarka namuose man, ir nežinau, ar aš esu patenkinta tuo, kad pasilieka. aišku, kad finansiškai tai 100 proc, kad geriau čia, bet vat tais kitais klausimais tai nežinau.
šiandien naktį išvažiuoja pas drauges į Karaliaučių savaitei.
beje, manau, kad jų apsisprendimą pasilikti pas tėvus šiek tiek lėmė ir vasariniai darbai. suprato, kad nebus taip lengva, kaip galvojo, dirbti ir mokytis, ir viską daryti kokybiškai ir kad gyvenimas būtų pakankamai ramus.
Katuk, kažkaip liūdna man tave tokią skaityti Laikykis kažkaip
