Man į Saremo salą viena gražiausių kelionių buvo. Nors aš kai nelabai kur keliavus, tai negaliu daug lygint. Bet pati kelionė gal dėl nuotaikos labiausiai patiko. Tada iškeliavom netikėti, ekspromtu, kiekvieną naktį vis kitur nakvojom, nieko nebuvom užsisakę, tik palapinę turėjom nedidelę (tada su trim vaikais keliavom), bet nakvynę visur gavom nameliuose. Vienoje vietoje, jau žemyninėj Estijos dalį nakvojom namely ant pačio kranto, pro langą iš lovų žiūrėjom kaip saulė leidžiasi. Saloje man patiko kažkoks ten aukštas skardis turbūt salos šiaurėje. Buvom pily Kuresarėj. Nakvojome ir tame kempinge, kur nameliai prie pat jūros. Nors po Ventspilio kempingo buvom kiek nusivylę juo. Patys nameliai tada tokie tarybiniai buvo, gana apleisti, kainavo daug brangiau už Ventspilio, o tarkim nueit į dušą dar papildomą žetoną turėjai pirkt ir jis ten kelias minutes dušą įjungdavo.
Dar ten tokios mūsų akiai neįprastos senos akmeninės bažnytėlės, tarsi iš labai gilios senovės, vėjo malūnai, meteorito išmuštas krateris, kuriame dabar mažutis ežeriukas... O dar man tokį egzotišką įspūdį paliko vakarinė salos dalis, tokia visiškai laukinė. Mes buvom vakare, labai gražų giedrą vakarą. Ateini prie jūros tokiom beveik pelkėm, laukiniais krūmokšniais apžėlusiomis, kažkokie apleisti bokšteliai ir lyg net palūžusi medinė prieplauka, o jūra nelabai panašį į jūrą - lygi, rami tarsi ežeras, tik didelė. Ir saulė jau leidžiasi, aiški raudona, spindinti. Man tas paveikslas iki šiol kabo kažkur širdyje, nors buvau prieš 11 metų .
Ai dar nežinau kaip dabar, bet tada visame tame vakariniame krašte neradom jokios degalinės. Galvojom vis tiek kažkokie miesteliai, kažkur turi būti, bet nebuvo, tai vos pasiekėm kažkokią vietą, kur buvo. 