Katuk, tai aš jokiu būdu ne apie tavo, tik apie savo daržą svarsčiau. Kaip surasti tą balansą tarp "galiu pasidaryti pati" ir "ar verta?", tarp pirkti naują daiktą ir juo tikrai džiaugtis, ar kankinti seną, nes nu atlieka šiaip ne taip funkciją. Pvz., tapau naujesnių telefonų fane. Nors gal tik pora metų išvis išmani esu. Telefono man tik skambinimui reikėjo. Dabar be galo džiaugiuosi, kai fainai gali nufotkinti, kai telpa telefone kokios reikalingos programėlės ir pan. Ir pati neatsiaakyčiau naujo teleiko, nes vis pavydžiu, kaip kaimynė bet kada gali atsisukti norimą nematytą laidą per Gala. Na, bet nėra ir apsieinu. Va, svarsčiau, svarsčiau ir vsgi spontaniškai nuspirkau antrą čirvinių blynų keptuvę. Seną į sodą atsivežiau, naują dviblynę namie turiu. Ir džiaugiuosi, nes greičiau eina alkanas burnas užkišti
.
Pavydžiu Qqutei, žinančiai, ko tiksliai nori. Aš dažniausiai taip konkrečiai nieko nežinau. Sužinau, tik kai nusiperku
. Pirkau Gariūnuose kuprinę (bet rimtą, nes kokią dailią), pasirodė tvirta, gera kaina, talpi. Kai panešiojau, tada supratau, kad man dar svarbu, kad būtų švelnūs pečių diržai, o maniškiai - šiurkštūs. Viena kišenėlis tik iš vienos pusės užtrauktuku atsidaro, o ne iš abiejų, ir to trūksta. Ir be reikalo nuolaidą spalvai padariau -ėmiau, kokia buvo likus. O vis seilę pavarvinu į kaimynės gražią jūrbanginę. Kartais daiktai visgi suteikia džiaugsmo ir ilgam, ypač, jeigu juos tikrai naudoji gana dažnai.