nu labas
pasivažinėjau iš pat ryto pas medikus. ne tuo skydliaukės klausimu, kitu. bet vat įdomiausia, kad simptomai yra, o ligos nėra kaži ko čia taip įdomiai
kaštonai pas mane jau kaip ir nužydėjo senokai jau ir pamiršau. bet man kažkokio suvokimo jokio tai nebuvo. gal šiek tiek, nes vistik supranti, kad jaunystė jau kaip ir baigės, mergaite jau nieks nebepavadina....
per savo kaštonus turėjau nemažai stresiuko, kaip tik ant tų dienų numirė mano Opeliukas netikėtai, tai jubiliejui gavau iš vyro mašiną. ne itin sėkmingą. ale bet gavau. bet vat egzistenciniai klausimai neiškilo. ir dabar dar nekyla. nu tai visai dar matyt širdy ne ruduo
nukoviau vakar paltuką patenkinta iki negalėjimo. nu tai ko čia egzistencinisu klausimus nagrinėt, kai gyvenimas visai neblogas