METŲ mezginiai

Abelo, gal ta matematika turi įtakos tam siuvime. nu nes pats siuvimas tai tik technika, o visa kita  - konstravimas.

apie uogienes dar šiek tiek - mano mama kažkaip sugebėdavo išvirti braškes neskystas   ir ne dėl cukraus kiekio. Kiek pamenu, ji kažkiap užpildavo tas braškes cukrum ir palikdavo net ne parai stovėti, o kokiom trim. tai tos braškės matyt sugerdavo viską, pasimarinuodavo ir vat gaudavosi tokios tvirtos, kad nesuvirdavo. o dar gali būt kad ji skystį nupildavo atskirai   a la sirupą gėrimams palikdavo. bet nesu tikra, nu nes buvau maža, jauna ir nesiruošiau kaime gyvent, tai nesidomėjau visai ūkio darbais

o jau žemuogių uogienė   tai topų topas, tik tiek kad nelabai tos žemuogės pavirsdavo uogiene. bet jei būdavo, tai gaudavosi vos ne pjaustoma su cielom uogytėm   močiutė mano Dzūkijoj prie miškų gyveno, tai vis parinkdavo

Katuk nu tai tas skystis nuo braškių gal ir skaitosi kad skysta? ar visą tą sirupą ir nupildavo?mano mama irgi tokią verda, man patinka labai, o ji sakė kitaip nė nemoka

o užpylus cukrum tai visas uogas laiko, neverda nei vienos iš karto kažkodėl

žemuogių uogienė man žemuogių gadinimas, nėr nieko skaniau trintų šviežių žemuogių

virtos man jau nebeskanios, o va sesuo, mama ir brolis mėgsta

Katuk nu tai tas skystis nuo braškių gal ir skaitosi kad skysta? ar visą tą sirupą ir nupildavo?mano mama irgi tokią verda, man patinka labai, o ji sakė kitaip nė nemoka

o užpylus cukrum tai visas uogas laiko, neverda nei vienos iš karto kažkodėl

žemuogių uogienė man žemuogių gadinimas, nėr nieko skaniau trintų šviežių žemuogių

virtos man jau nebeskanios, o va sesuo, mama ir brolis mėgsta

tai ir sakau, kad nepamenu, kaip darydavo, bet faktas, kad braškienės nebūdavo skystos

​

va va, Olaiva, pas mano mamą tokia braškienė ir būdavo, kaip tam dubenėly

mano Močiutė tokią irgi darydavo.Tai ji ir užpylus cukrum laikydavo 2 dienas,tada užverda,ir dar palieka parai.gaudavosi tikrai tiršta ir to uogos tokios tvirtos

Olaiva - čia tavo vaizdelis? Pirkau dar braškių šiandien kilą pasiskanaut. Ir kilą gavau nemokamai minkštesnių išsivirti. Tai net nežinau ar virsiu jūsų įkvėpta, ar į kokteilį sudėsiu.

Žemuogių mes rasdavom tik suvalgymui su pienu (dieviška!) vaikystėj. Kai vaikai maži būdavo, tai nuolat maldavomės po savo rajono miškelis, tai šiek tiek net pasišaldydavom. 

Nuo ryto pas dantistę malamės. Per metus 4 vaikams tik 1 maža skylutė, pažanga. Bus ramu ir su pažymom visų jau, dabar tą skylutę taiso. 

nea,ne mano.pas mane tiek nebūna braškių dar,kad virt kažką . bet jau iš Kavarsko braškių veislyno turiu daigų,net ūsus leidžia,tai rudenį lysvelė bus čiut didesnė apsodinta

mano Močiutė tokią irgi darydavo.Tai ji ir užpylus cukrum laikydavo 2 dienas,tada užverda,ir dar palieka parai.gaudavosi tikrai tiršta ir to uogos tokios tvirtos

nu va ir receptas aiškus   beveik. nes ką po tos papildomos paros darydavo dar virdavo?

tai ir saau, kad retas atvejis ta žemuogių uogienė būdavo. kai pas močiutę su tuo tikslu į miškus eidavom, parsinešdavom ne stiklainiuką ir ne du

aš ir planuoju rudenį padauginti lysvių su braškėm man teta labai neblogų daigelių aną rudenį davė, apsivaikavę krūmai jau visi

taip,po tos papildomos dar virdavo ir tada jau uždarydavo

arba man,kaip vaikui tada,labai ilgas tas virimo procesas atrodydavo,arba tikrai ilgai virdavo.nes pamenu,kad jei lietingas sezonas ir tada braškes skindavo,tai virt reikėdavo daugiau,kad tas vanduo išgaruotų.bet kai pamaišydavo jau tą uogienę ir padėdavo šaukštą į lėkštę,tai vos atvėsdavo,ir karto pritraukdavo tas tirštumas tą šaukšą prie lėkštės,nereikdavo nė jokių uogienių standiklių

Bet cukraus anais laikais dėdavo vis tiek nežmoniškai, nes pigus buvo, opiumas liaudžiai . Aš tirštą braškienę prisimenu tik labai saldžią.

Vakar megztelėjau prie filmo ir fulės, vienu metu filmas dar nebvuo pasibaigęs, fūlė jau prasidėjus . Bet tai man eni į vieną nelabai būtina žiūrėti .

Ne virdavo o tik uzvirdavo. Nes jei uzpili ir verdi gaunas kose. Jei sirupe palaikai tada jau tik uzvirt reik. Ar trumpai kol putos pradeda formuotis. Nugraibai ir i stiklainiukus. Tik nezinau kodel nerugdavo. Ar nuo cukraus kiekio ar dar stiklainius pastetizuodavo. Mano mama tai kose virdavo.