Uogieniu niekad kibirais ar trilitriais nebuvo. Gal kad kaimo neturejau. Pirma kart isgirdau.... vysniu drebuciams pritrukau puslitriuku tai ismeciau avietes anu metu. Siemet sake vel duos kaimyne. Tai darysiu drebucius. Nes liaudis vos ne ziaugcioja: kas cia plaukioja... o drebuciai ir i koses ir su blynais ir i gerimus. Tik dariau rugstesnius.
Mano ankstyvoje vaikystėje dar močiutė dar turėdavo uogienės ne kibirais, o nemažais puodais. Stovėdavo kamaroj po stalu. Bet paskui jau pradėjo į stiklainius pilstyt.
Aš pati tai alpstu nuo braškių, jei ne per daug nusaldytos - ar virtų, ar šaldytų. Ir šviežių aišku, kai būna. Ir vaikai nuo braškių neatsisako, bet jų reti kada būna pakankamai. Mamoms, jei kokiais metais pavyksta užsiaugint, tai žiūrėk kitais metai jau nebelabai.
O pirkti dabar po euro iš vis kosmosą kainuoja. Šiemet gal tik du kartus ir tevalgiau, nes anksti prasidėjo, pasižiūriu į kainą, pervečiu litais ir laukiu kol dar bent kiek atpigs, taip ir praėjo jų metas ir vėl pradėjo brangt taip ir neatpigusios . 
Vienais metasi anyta buvo labai gausiai užsiauginus ir davė visą kibirą, tai buvau prisišaldžius trintų su nedaug cukraus. Vyras tais metais dirbo užsieny. Vaikai dar nedideli buvo. Tai išimdavau vakare kartais indelį - atšils, bus ryte prie košės. Vaikai jau miega, o aš pamatau, kad tos braškės atitirpinėja, ir pradedu graibyti iš kraštų. Skanu, tarsi ledai. Kartais taip ir nelikdavo vaikams košei.
Aš jau kažkaip beveik nustojau į litus versti... nebegrįš tos dienos ir kainos... Braškių pirkau kelis kartus valgymui. Man jos šviežios skaniausios. Virtų seniai nebeverdu, nepatinka, braškes tik šaldom, kai nusiperkam. Šiemet apsileidom.
Juoduosius ir trinam ir cielus šaldom su trupučiu cukraus. Man skanu ištraukti kada žiemą ir tas dar šaltas cielas bombytes graužti ir vaikams duoti.
Mes biednai, bet kaimiškai gyvenom, tai uogienių būdavo daug. Prisirinkdavom patys ir sode, ir miškuose, toks vasaros "sportas"...
Man patiktų nuo krūmo lesioti, būna baisiai liūdna, kad tik pasirodo ir jau tuoj nėra, nes reikia skinti, kad nenubirtų. Nes gi tik savaitgaliais sode būnam...Turėt krūmą šalia būtų idealu...
Drebučius tik raudonųjų serbentų darydavau, kai gaudavau iš brolio ar kur kitur kokį kibirą kitą. Bet aš šiaip visur mėgstu kramtomą konsistenciją, tai man norisi, kad būtų ko krimstelėt . Dar planuoju rudeniop slyvų pirkti: ir pasidžiovinti, ir džemo pasidaryti. Kramtomo . Pas mus slyvos tik vasarinės kažkokios, bet kiek buvo, tai sukirmijusios, ne kažko ir šiemt tikiuosi...
Restar, o gal nustebins, kaip tos senos vyšnios.
vo atsiminiau močiutės raudonų serbentų drebučius ir agrastų uogienę nerealiai skanią
kai studentė buvau tai močiutė nusivesdavo rūsin ir liepdavo rinktis ko noriu
imdavau tuos drebučius, agrastus ir grybus su kopustais
vieną kartą pusbrolis padėjo parsinešt į bendrabutį maišą su lauktuvėm ir benešant kažkokiu būdu į laiptus kaukštelėjo
ir išbėgo mano skanieji agrastai ant laiptų
nu taip gaila buvo, taip gaila vos neverkiau
o kol dar visai mažytė buvau ir buvo kita močiutė gyva tai vis lauktuvių man atveždavo vyšnių su kauliukais uogienės puslitriuką taip džiaugdavausi kad va čia mano nuosava uogienė pati skaniausia
ta močiutė mirė kai man 5 metai buvo, nuo tada ir nebuvau valgius daugiau tos uogienės su kauliukais šiemet ragausiu savo virtos, vaikystės skonio vistiek neatsimenu
juodų serbentų vienais metais užsišaldžiau taip cielų be cukraus, tai taip ir išmečiau beveik visus, nu tokie rūgštūs kad net man jau per daug
Be nieko šaldytos uogos, tai turbūt tik kokteiliams ir tinkamos, kaip sakė Lusasita daro, nes viso kažkodėl labai parūgštėja.
Cukraus visada galima papildomai įsidėti .
Agrastų niekada nebūdavo pakankamai, tai mes į avietes įdėdavom jų, kiek ten bebūdavo. Man pati skanausia uogienė buvo. Vakar sueksperimentavau kelis stiklainiukus - maišiau juoduosius serbenus su avietėm ir truputį pablenderiavau, tai bus toks a la džemas aromatingas ♥.
Mn slyvos pačios pačiausios tai mūsiškai vengerkos, suvalkietiškai - bliūmai . Abu su vyru sutariam, tik skritingai vadinam. Mėlynos, sodrios, gerai atlimpančios nuo kauliukų. O visos kitos vasarinės skystos - nei šis nei tas, tik iš šviežumo skanu suvalgyt. Tai va Kometos šakos lūžta sode šiemet. nežinau, ką reiks daryti, jeigu bus ir nesukirmijusių.
tai bėda ta kad tų šaldytų serbentų joks cukrus negelbėjo, buvo tada stipriai saldžiarugščiai, nors va nuo krūmo skaniai
nu žodžiu man neverta šaldyt uogų bo vistiek nesugalvoju ką su jom veikt
nu braškių šiemet užsišaldžiau truputėliuką, vasaros kvapui atgaivint
uoj atsiminiau kaip visos draugiškai slyvas su šokoladu virėm
Iš tų nedaugelio kartų, kai pati dariausi uogienes ir pavyko. Vienais metai kaimynė atnešė kibiriuką geltonųjų serbentų, sako tegu vaikai valgo. O jos panašiai, kaip ir raudonieji pakankamai rūgščios, kur ten jei valgys. Galvoju išvirsiu uogienės, bus tokia bespalvė. Tai nuėjusi į turgelį pora litrų, ar iš vis tik litrą aviečių nupirkau ir tokia gera uogienė gavosi.
Jasu ko maniškiai niekada nevalgė, tai slyvienių ir bruknių. Bruknių dar nežinia kokio senumo turiu, nes vyro tėvai vienais metais atrado miške vietą ir buvo gausu jų tais metais, tai prisirinko patys, mums pririnko, dar visokioms savo draugėms ir giminaitėms anyta pririnko, mano tėvus pasikvietė, tie prisirinko. Tai aš kažkiek išsiviriau,t ai taip ir stovi
Kerpena bruknės prie paukštienos skanu
Ta proga nuskyniau savo juoduosius visus du litrus 
Vakare užšaldysiu su cukrum. Su varškės sūriu bus 
Jei kas turės atliekamų slyvų arba žino kur gaut humaniška kaina, tai pasakykit. Man slyvienė pati pačiausia O tų Beatos su šokoladu dar turiu, nelabai man ji...
Pas mus uogienes kibirais virdavo. O ypač obuolienę. Bet mano mama labai saldžiamėgė, tai pas ją vienintelis receptas - kilas uogų, kilas cukraus. Mano skoniui ryškiai per saldu.
Bruknių retai būna, man skanu, nes tiršta, pjaunama uogienė. Su kriaušėm jas maišo. Šaldytas uogas ir išsivirti galima po to . Į pyragą sumest, svečius pavaišint .
O šiaip tai bangom pas mus. Buvo keli metai, kai nieko neviriau, nelabai valgėm. dabar - atgimimas, gal kad vaikai paaugę ėdrūs , o ir man daugiau nervų.
