Abelo, poetė tu puiki
ir mintis puiki
kepka tokia vaikiškai išrodanti, kol ne ant galvos. tikrai sau?
vakar turėjau svečių. tokių kaip ir seniai pažįstamų, bet tuo pačiu ir mažai. nu kartais labai nustembu, atradusi kokių tai keistenybių.
tai va, moteriškė dirbo kartu su MB Kaliningrade, bendravom nemažai, viskas ok. bet prieš metus ji susirado kadrą, kurį aš mačiau gal 1 ar 2 kartus ir tai bendroj didelėj žmonių masėj. o šį kart jie atvyko pas mus vieni. nu tai tas vyriškis kaip mažas vaikas vis negalėjo nusėdėt vienoj vietoj. mes visi pre stalo sėdim, plepam, bendraujam. jis vis atsistoja, pereina per kambarį, atsirėmęs į kokią sieną pastovi, į lauką išeiną (o gal net ne į lauką, o tik į tamburą
) nu kadangi mažai žmogų pažįstu, tai nedrįsau klausinėt, kame problema, bet biškelį jaučiausi keistai, kaip šeimininkė, nesupratau, ar bėgt paskui, klaust, kas yra, irgi nepatogu.
tai vat, kažkaip keistai jaučiausi. o dar šiandien keistai ryte jaučiausi, nes vakar išgėriau gal pora stikliukų tekilos, o galvą skaudėjo tai kaip po pusės butelio 