Labas rytas,
Nežinau, gal man vakar ten koks vaistų poveikis buvo. Suleido kažko į užpakalį nuo tinimo ir dar kažko ir nuskausminamųjų nemažas kiekis. Bet vakare buvau kažkokioj euforijoj. Dieną džiugu buvo, kad bjaurusis skausmas dingo, paskui džiaugiausi, kad sugebėjau nemažai smulkių siuvimo darbelių atlikt. Bet taip truputį perdėtai džiaugiausi. O atsigulus niekaip negalėjau užmigt, lyg būčiau kavos perdozavus, ar paveikta kokių labai stiprių emociškai įvykių, kai dar vis gyveni tuo ir sukasi visokie filmukai galvoje. Nors prieš tai buvo dvi prastai miegotos naktys.
Prisimenu, kaip mano tėvui akies operaciją darė. Nuvažiavau pas jį į ligoninę tuoj po operacijos, nes tamsių akinių reikėjo. Tai tokio šnekaus ir sakyčiau šilto savo tėvo per visą gyvenimą nemačiau. Net užsiprašė manęs, kad su mašina namo parvežčiau. Kitą rytą atvažiavau į darbą su mašina, susitariau darbe, kad išleis tėvo parvežt. Paskambinu, kai jau turėjo gydytojai būt praėję. Sako, jau stoviu stotelėj.
Santariškėse yra tarpmiestinių autobusų stotelė, kurioje stoja autobusai važiuojantys į tėvų miestą.
Šiandien jaučiuosi tokia apspangusi, mielai dabar eičiau pamiegoti.
Restar, mačiu tavo bliuskę, gražiai tau tinkančią ir labai gražiame fone. 