Laba,
Lace, jei ką, kaSiuluose tikrai buvo toks 😉
labas rytas,
pirmadienis 
praėjusi savaitė buvo hyperaktyvi,ši irgi nusimato ne šiaip sau 
panelei mokslai baigsis,o brolis vakar sako :" nu nėr teisybės " jis iki 15 dienos dar mokysis
šeštadienį turėjom svečių 
Labas rytas,
Bet jau kokios vienodos, sunku atskirt, kur mama, kur dukra. Turiu galvoje ūgį. Šiaip snukučiai skiriasi spalva.
O jau ta nuotrauka, kur dvi uodegos nukarę, man tokia graži, nors į kokį žurnalą dėk.
Labas rytas,
Bet jau kokios vienodos, sunku atskirt, kur mama, kur dukra. Turiu galvoje ūgį. Šiaip snukučiai skiriasi spalva.
O jau ta nuotrauka, kur dvi uodegos nukarę, man tokia graži, nors į kokį žurnalą dėk.
man irgi ta labai juokinga foto,tokios dvi odigos kabo už skaniukus šunys daro bet ką:reikia-sėdi,prašai-sustingsta kai kuriose foto net vėplus pakėlę šypsosi,nes karšta
O kuri Brigantina - šviesiu, ar tamsiu snukučiu?
tamsiu ;) jos tėvas sabalo kailiuku,tai jai tas tamsumas persidavė,balto mažiau,negu pas Spurgą bet ant snukučio yra strazdanų
didžiausią naudą šis šuo Nojui davė-vaikas pradėjo nebijoti šunų,nes buvo baisulinė baimė...Tik,sakau,negalvok,kad ir kitus šunis gali taip niurkyt,o jie tau nė nesuurgs
Aš šįryt mėgaujuosi bijūnų kvapu. Kolegė iš sodo atvežė. Balti, bet ne visai, tokiu subtiliai parausvėjusiu viduriu.
bijunas.jpg 124,06KB
0 Parsiųsta kartų
O čia mano sanpaulijų likučiai. Praktiškai visas išmarinau, tik darbe kelios liko. Namie gal dar trys kokios galinčios gyventi, bet nežydi.
sanpaulijos.jpg 76,81KB
0 Parsiųsta kartų
aha, aš jau norėjau sakyti, Kad Brigantina- tetės vaikas, nes tamsesnė O tikrai daug loja tos japės, kaip rašo? Nu labai labai man gražios, gal kažkada (kai dabartinių draugių neliks 
), norėčiau tokios, bet labai nemėgstu tų pastoviai ant visko lojančių šunų( nu kaip jorkai ar toyterjerai) ?
aha, aš jau norėjau sakyti, Kad Brigantina- tetės vaikas, nes tamsesnė
neloja,o ko jai aušinti burną? namie tyluma,nebent pasakytum kas čia??? tada suamsi,tipo priešas,reik aplot.va taksai skalambija reik nereik,kiek žinau prancūzų,loja ant siurblio,dviračio,žoliapjovės ir visai nesvarbu,kad jau šimtąjį kartą ją mato.mūsiškė nekreikia dėmesio į juos.va kai netikėtai pamatė iš mašinos traukiamą betono maišyklę,tokią grėsmingai didelę,žalią,aplojo,bet dabar apeina ir nei kriukt kiek buvom korgių susiėjimuose,jie ne iš tų lojikų ;)
Sveikos,
aš irgi bijūnų, sibirinių vilkdalgių iš sodo parsivežiau ir... palikau sode darbo raktą . Nu pačiai taip juokinga šįryt patapo, kad negaliu. Vakar išvažiuojant didžioji dukra pasigedo savo skrybėlaitės. Padedu ieškot, pasilenkiu pažiūrėt už Nitės atiduotos sofos. Skrybėlės nerandu, bet matau gražiai blizga raktas, visai toks, kaip mano darbo. Ale kur tau - nepatikėjau , galvoju, šiaip koks voliojasi nereikalingas. Gal būčiau ir pakėlus, bet kad ta atkaltė tokia aukšta, būtų reikėję super sunkiai kabarotis, pačiai sulįst už tos sofos. Tai ir palikau, ir pamiršau. Šiandien ieškau savo raktų. Randu, bet kažkokie ne visai mano. Bingo - trūksta darbo rakto . Aha, atspėjot, to, kuris sode už sofos voliojasi. kaip jie ten išsiskyrė, tai visai nesuprantu. Greičiausiai išsiskyrė dar džinsų kišenėj. Visus išsikroviau, tas atsikabinęs liko, o kai pasidėjau sode džinsus ant sofos, tai ir iškrito. Bus proga sugrįžt į sodą be savaitgalio . Tiek vakar kaifavau nuo kvapų, garsų, žalumos, šilumos. Ten tokia oazė, o dar kaimynų šį savaitgalį nebuvo, tai išvis 
. Mezginiui turėjau daug laiko, bet tik pasidedu mezginį šalia ir visai nekilo rankos. Laiką naudojau tiesiog maloniam buvimui ir mėgavimuisi ♥. Didžiausias džaiugsmas, kad ir mažoji įsidrąsino pirmą kartą su dičkiais įpulti į tvenkinį su liemene ir plaukiojo sau kaip ruoniukas ♥.
helou,
nu galėtų gi kažkada tų darbų sumažėt, ane..... laukiu nesulaukiu....
mano bijūnui kažkas nutiko. pasodintas lyg ir puolė leisti šakas, bet kai kurios pradėjo džiūti/vysti. tiap pat ir užmegzti žiedpumpuriai. ir laistau aš jį atrodo pakankamai. ir kažkokių kenkėjų nepastebėjau, apart skruzdžių, nors jų irgi ne itin daug. bet ir nemiršta visiškai. vienas pumpuras yr išgyvenęs, nors krūmas tai nemažas
kas dar įdomaus.
biškį siuvau vakar. tokią šifoninę bliuskę. prisipirkau kažkada atraižų Danesoj. biškį patyriau nesėkmių, teko modifikutoi užmanymą. lik osunkiausia dalis - apdaila. kas nors biškį apie medžiagas ir siuvimą nuraukia, turėtų įsivaizduot, kaip lengva kraštelius šifoninius apdailint....
bliuskos dar nenešioju, karščiai ištiko. bet ir kažkokia nemeilė sau ištikusi. nes per tuos karščius nesinori labai nuogintis - tai rankos negražios, tai kojos, tai pedikiūras nedarytas... o apsirengus karšta....
ai beje, tas Olaivos lapynas tai man biškį mano vaikystės dvarniašką primena turėjau tokios spalvos trumpakojį ciuciką, Pikas vardu
Laba diena.
Karštasis pirmadienis visom prasmėm... 
Savaitgalį prisiverčiau pamegzt, o bet tačiau jau nuo šilumos limpo viskas, raitėsi, nieko gero... vėl kampe tupi..... 
Vakar taip pasitempiau nugarą lygioj vietoj, kad vos slinkau, šiandien išlipau iš lovos tik rožinių tablečių dėka 
Daugiau skundų neturiu, tai einu namo
