Sveikos, ramu po savaitgalio... Savaitgalis intensyvus buvo, tik ne mezgimu
, vos keliom eilutėm pajudėjo. Ir dar iki pabaigos toli, bet jau egzistencinis nerimas - ką toliau megzti, visos protingos mintys tuo klausimu išgaravę...
Mano mažoji (dukra) šiemet užlipo ant bitės ir labai verkė, bet tryniau tryniau ir svogūno galva, ir laiškais - po kelių minučių jau lakstė viską pamiršusi. O man vaikystėję, kai įkasdavo bitė, tai ir baisulinis sutinimas, ir temperatūra net kildavo. Nepaisant nieko, vis tiek basa lakstydavau ir kuo dažniau įkasdavo - tuo mažesnė reakcija būdavo. Su širšėm tas pats - pirmą įkandimą iki šiol pamenu, kai ranka buvo tokio storumo ir raudonumo, jog galvojau gali oda įplyšti, o jau skausmo... Brr, nenoriu pakartoti...
Katė miela, nors tokio gauruotumo nenorėčiau - bus užsiėmimo seneliams
. Mūsų katina su amžiumi darosi vis mielesnis, bet kartu ir labai stresuotas pokyčiams. Jau dabar ima nerimas, ko gali prikrėsti, kai išvažiuosim į kelionę. Tiksliau, kaip elgsis, kai grįšim... Į sodą šiemet vežėmės tik kartą ir nežinau, dar kada bandysim. Tiesa, didysis sūnus nevažiavo nei karto ir važiuos tik kai bus pečius picai
.