Sveikos
na Jurgitak, drasu labai, bet kiek suptantu to reikejo
na ne visada butina mesti darba kad pajustum kaip kvepia pavasariu ar pasidziaugtum vaikais kartais tiesiog priletinti tempa reikia o ne visiskai sustoti
be to kiekvienoj papasakotoj istorijoj mes matom tai kanorim matyti ir tik ta puse kuria pasakotojas parodo. Be to taip gyvenant kazkas turi duona uzdirbti, nes nuo sedejo namoe ir retkarciaos pasitaikanciu projektu nei drakiu pasersi nei vaikuciams didelem akim sotais maisto pasiulysi.
bent man asmeniskai visuomet sventa ramybe, kad net ir atsitikus krastutinumams ir likis viena su vaikais as galesiu jais pasirupinti be didesnio galvasopio kaip ir pries tai- yra labai svarbi.
kita puse- produktyvi veikla ir asmeninis tobulejimas. Mano matymas yra paprastas- per protu suvokiamas darbo valandas turi buti produktyvus, kad taves pakaktu ir seimai. Nes vien sedint namie savotiskai apkiauteji. Bent as jauciu, kad as negaleciau vien hobiais ir namine rutina gyventi. Turi nesti nauda kitiems, prisideti prie elonomikos ir biudzeto, kad ir senatvej kasnis butu ne grudo dydzio. O ir lt pats poziuris kad vyras turi duona uzdirbti yra nesamone. O ka darysi kai ateis senatve? Jei vyras susirgs? Ar neduok die pasidarys nedarbingas. Arba tiesiog manau kad net osinga tiek ant vyro peciu uzkrauti. Ir atsakomybe ir darba ir dar po to uzsisedejus namie ta vyra itarineti ir istisai ant jo bumbeti.., yra pakankamai pvz aplink..
dar vienas dalykas, kad mane veda i prieki - betarpiskas bendravimas su zmonemis. ugdo asmenybe, bendravimo igudzius, mokejoma atsirinkti, deretis, bendradarbiauti, buti komandisku ir t t. Zodziu virnas namie to negauni niekaip. Tada negali ir vaikam perduot to ko nemoki..
toks zingsnis - sustoti, matyt buvo jau pritemptas... gaila kad laukei tiek kada jau visai sustoti uzsimanei bet linkiu kad tai butu nauju dalyku, graziu dalyku pradzia. Kiekviena istorija yra savita- nepamirsk kad daugelis rodo tik romantiska puse. Linkiu kad jos pas tave butu dagiau nei tos kitos.
tai tiek pasvarstymu