Sveikos, galva verda nuo visokių reikalų ir darbų, kad tik viską spėčiau padaryt. Pvz. vaiko dokumentus stojimui nusiųst, nes šiandien paskutinė priėmimo diena... Ir dar n+k svarbių ir skubių. Apie velykas nepagalvota dar nei kiek, reikėtų kokią braborą užsisakyt, be tkol prisiruošiu, tai neliks pristatymo laikų, žinau aš save, žodžiu... Užtat laukia 3 puikios dienos namie, vis tiek prisėsiu prie mezginio. Pasakojau vakar, kaip ruošiausi ardyti daug akių po vieną atgal. Tai grynas juokas gavosi. Negalima per ilgai megzti, kai nieko nebeįmatai ir nebesupranti, ką darai. Tai vakar pasižiūrėjus prašviesėjo, kad nieko ardyt nereikia ir viskas ten buvo gerai, pati pamiršau, kad rašto vingiui jau buvo laikas užsisukt į kitą pusę. Bet kol atrinkau teisingai, ką turiu megzt, praėjo keliolika minučių, nes vis lindo visi su klausimas, prašymasi, pasiglaustymais, tai tik susikaupi ... ir vėl viską iš pradžių turi atrinkinėt...
Tikėjausi, kad galima bus nuo kalniukų grįžus pačiužinėt, bet kur tau - baigia ištirpt viskas .
Šarangės mezginiai nebestina, bet vis tiek džiugina akį. Ir aš gal dar kokią trečią kepurę pe 3 dienas nubrūžint sugebėsiu . Arba ne .