važiuosi į Karaliaučių 
parvešk rusiškų siūlų 
galit nežvengt, viską aš supratau 
Kerpena, aš manau kad tau po ligos gerokai pasilpęs organizmas. gal vertėtų kokių papildų pavartot 
važiuosi į Karaliaučių
galit nežvengt, viską aš supratau
rusiški siūlai nesugadintų bibliotekos 
bet nei vizos, nei valiutos 
kol dukros paltuko siulai ( niekaip nepavyko drakiaus arsenalo i grazu derini sulipint, teko uzsisakyti priedo, prie turimo kacmyrelio) keliauja, narpulinu alpakiuka. o eileje laukia kazkoks mezginukas busimuko lankymui . gal koki megztuka su kapsionu , ar kepuryte reiks nuraizgyt, ar batukus. dar nesygalvoju. iki balandzio dar laiko yr, o ir neleks dukra pirma diena ju lankyt . tai vat krizes mezgimines kaip ir ner 
Sveikos 
nuuuu... į svečius manęs nieks nekviečia tai reta patirtis
O pas gentainius į metus 2-3 kartai 
Jei be nakvynės, tai normaliai jei su nakvyne - lieku nemiegojusi 
kaip karalaitė ant žirnio. Ir spaudžia ir graužia.
Pas save vengiu žmonių kviest 
nes bardakas namuos nesibaigiantis baldų nėra, "svetainė" - gamybos cechas 
Klientės ateina, bet aš lb nesmagiai jaučiuosi savuos namuos. Kaip kokie bomažai gyvenam. Galėtume baldus įsigyt, be nesutariam kokių reik o kokie man negražūs - namuos nebus užburtas ratas.
Labos
Į svečius labai mėgstu Tiek darbinius, tiek laisvalaikinius. Svečių turiu mažai ir dažniausiai pergyvenu, kad priimt nemoku
Apie siūlus vis pagalvoju, bet neapsisprendžiu, ar verta vasarinių pirkt. Šį tą vasarinio apsirengt turiu. Vasaros čia neilgos, galvoju kad gal geriau pavasarinį-rudeninį garderobą megzt vasarą praleidžiant. Įtariu, kad ir nenuspręsiu iki kol vasara nestuktels
Pagaliau pabaigiau dukros merino megztinį. Tik nežinau, ar nenudidinau per daug megzdama ant išaugimo. Išskalbtas atrodė beveik mano dydžio
aš praeitą vasarą supratau kad man trūksta garderobe megztų bliuzelių lininių, medvilninių trumpom rankovėm..nu ir kokio kardigano vieno kito...suknelių kaip ir netrūksta bet...norisi
Aš pagaliau pribrendau visokius valdiškų namų prašymus supildyt. Kai buvo pradėję mokėt vaiko pinigus daugiavaikiams, tai prisimenu, kad vargau viską suvedinėdama, o dabar - keli mygtuko paspaudimai ir viskas, maloniai nustebinta likau. Tas pats su prašymais į mokyklas. Ten dar, aišku, teks sugrįžti ir papildyti kai ką...
Pusę nakties sapnavau mokyklą, kurioje vakar vakare buvau. Taigi absoliučiai netyčia sužinojau, kad Tuskulėnų gimanzija yra su menine pakraipa - dailės arba scenos menų, šeštadienį šnektelėjau su viena dvynukų mama, kurios dukra ten įstojo. Vakar atsidarau jų puslapį - kaip tik vakare atvirų durų diena... Nusivilkau per balas, išklausiau, po to ir sapnavau... mergička tai apsidžiaugė, kai papasakojau, iškart užsimanė ten stoti, bet tai dilema didžiausia - kokią kryptį rinktis? Su daile jai neblogai, jau poros respublikinių konkursų laureatė, į Čiurlionio menų gimnaziją bandys, tai tik į dailę. Bet jeigu ten neįstos... Tai dar nežinia ar būtent į dailę Tuskulėnuose stoti, nes ir visi scenos menai jai baisiai artimi. Net neįsivaizduoju, kur ji labiau linkusi ir su kuo labiau gyvenimą sieti... Svarbiausia, kad ir pati nežino. O dokumentus jau iki 03.31 reikia priduoti apsisprendus... ir vienoj gimnazijoj 04.05 jau atranka, o kitoj - konsultacija visą dieną, kaip persiplėšt, ką rinktis... Pasišneki su kokiais kitais tėvais - dar labiau susibalamūtini... O aš tai gi tuos savo vaikus labai gailiu, noriu, kad kuo arčiau namų mokyklos būtų, kad išsimiegotų, kad nereikėtų tamsoje kur blūdinti...
Savaitgaliai artimiausi irgi - vienam koncertas, kitam olimpiada; vienam koncertas, kitam - Kaune mintino skaičiavimo finalas... Tuo pat metu. Žodžiu, dar ne kartą čia padejuosiu. Mano vaikai - mano džiaugsmai ir mano rūpestėliai...
Svečiuotis šiaip kur nors su nakvynėm nelabai svečiuojuos ir pas mus retai kas, nebent sesers vaikas. Bet pas tėvus - tiek vienus, tiek kitus, tenka pabūt ir nakvot. Ir pas tetą kaime vasarą pabūnam nemažai. Tai kaip ir išeina, kad nemažai svečiuojuos. Ir miegot man nieko, prisitaikau, nebent pirmą naktį jautriau miegu.
Man atrodo kad tas linas, kurį visą savaitgalį sukau, bjaurybė skersuoja. 
Olaiva, tu mezgei tą Dancing leaves, ar kažkaip panašiai vadinos, iš lino, kur pati sukai siūlus. Iš kokio tu lino ir kaip sukei?Tavo lyg neskersavo. Aš iš lino namų lino, pirkau sruogas ir pati sukau iš 5 siūlų. Bet vijau kamuoliukus rankomis, ne suktuku, nes daug sverti reikėjo. Gal suktukas kaip nors geriau susuka?
Kai buvau nusipirkus susukto po tris siūlus, tas neskersavo, mezgiau iš dvigubo
Rankovės:
Restar, aš baigiau 31 vidurinę, nu t.y. Tuskulėnų tada buvo tik dailė, ją ir baigiau 
Tikrais menininkais tapo vos keli klasiokai, bet turim visokių kitokių, net ir labai toli nuo meno nutolusių 
Nite, nu daug laiko nutekėjo nuo tavo baigimo jau, bet ar nieko mokykla? Sakė, kad ruošia nebūtinai meno kūrėjus, bet meno valgytojus . Nieko nenoriu prognozuoti, bet noriu, kad turėtų šiek tiek daugiau erdvės savo talentams nei eilinėje mokykloje, ir tiek, kad būtų tarp truputį panašesnių į save. ir slapta viliuosi, kad gal menininkams kaip nors paprasčiau matematiką paaiškina . Nes verkia kiekvieną vakarą. Ir svarbiausia, kad nebeklauso ir neišmoksta, kasvakar vis tas pats, pasiekia tik tiek, kad su tėvo pagalba namų darbus padaro, bet kiekvieną kartą vis nieko nesupranta, o gal nenori suprast...
ale tai kad dailiošnikam sakyčiau labai svarbi yr matematika nebent gal tikrai kažkokiu kitokiu kampu pristatoma
