labas rytas,
va ir priėjau prie kompo žmoniškai.
ale bet kažkiap ne viską pamenu , ką mačiau
Šarangė berods daugiausia ošė su mezginiais. tai tas raudonumas kažkoks labai jau maišiokas, nors atlikta tai be priekaištų. o vat tie dovaniniai reikalai tai abu imtini.
Ligvita nieko naujo-skaros ir darbai.
aš tai buvau pas anytą nu senatvė man irgi matyt, nu nes jau vis sunkiau sekasi išgyventi tokius savaitgalius man ta prasme. viskas erzina, dėl nieko negali susitarti. mes pastoviai alkani, tiesiog išbadėję, anytos nuomone, tai tenka iškęst arba apsivalgymus arba nuolatinius ginčus tuo klausimu. ir vistiek turi smarkiai galvoti, ką pasakyt, kad neįžeist, kad nesunervint, kad spaudimas nesukiltų ar apskritai mirtinu priešu netaptum. nu nes visiškai visiškai niekur negali paprieštarauti, visais, net pačiais asmeniškiausiais klausimais ji turi savo neginčijamą nuomonę ir pasiūlymus. taip išsunkia emociškai, akd vakar grįžus namo, likusią dienos dalį vaikščiojau kaip maišu trenkta, niekaip negalėjau susikaupti ir susivokti, net valgyt negaminau, apaskritai į virtuvę kojos nekėliau, nes po bulvinių blynų aliejaus klane pusryčiams viskas užsikišo.....
išvežiau anytai maišiuką siūlų likučių - kažkokia ten moterytė kojinių jai primezga, gi marti tai negali
ir jau apsidžiaugiau vakare, kad pribaigiau Liusės kūnelį, ale bet pasirodė, kad per greit vienai priekio daliai rankovės išėmą pradėjau nu. teks nuardyt iki pažąsties
tai va.
kūdikiui keliauninkui kažkoks neaiškus reikalas prikibo. sakyčiau virusiukas, ale bet sekančią dieną po skydžio ir dar prieš atsakingą pristatymą, tai ir nebežinau, ar kokią zarazą parsivežė, ar dėl streso, ar šiaip nusilpęs imunitetas. nu nes lyg biškį pykina, vieną dieną pakilo tempa iki 38,m bet po poros valandų pati savaime ir nukrito. ir dabar kelias dienas vistiek pykinimas laikosi. ir tai pergyvena, nesgi per tas keliones daug darbų greitai greitai reik padaryt, o laiko nėr, o čia dar ir ligos.
žodžiu, esmi kažkokia išsibarsčiusi, pasimetusi, kažkokiam nepaaiškinamam liūdesy.....