Sveikos,
Intensyvus savaitgalis - ašarom, koncertais, galybe vaikų namie, galybe gaminimo, peties skausmu, dar "razinka" ant torto prieš miegą perskaitytas Sodros laiškas apie mokesčius, kurių net neįtariau, kad turiu mokėti, nes jokios i.veiklos pernai nevykdžiau ir pajamų negavau...Tai šiandien darbe kaip pridaužyta. Kol įsivažiuosiu... Ai, savijauta vienu metu buvo kaip Nuoširduko - ir gerklė, ir galva, ir karštis per visus galus, bet... ciberžolė padėjo. Nu kaip Niuma jaučiuosi, kai apie ją rašau 
, gal reikia imtis pardavinėt .
Dėl tėčio - Alytus dėl to, kad ten netoliese gyvena. Ten kiti artimieji. Kas tik išgirsta žodžius "slaugos ligoninė", sako "o, Dieve..." Panašu, kad taip ir yra. Bet mūsų valstybėj daug sveiku protu nesuvokiamų dalykų. Šiandien, kol nesulauksiu skambučio, dar dega viena maža maža viltis... O šiaip... Didelis paradoksas - teoriškai lengviau, nes negaliu važinėti kas antrą dieną, dabar išvis negaliu, nes ten karantinas, niekas nedavė leidimo lankyti (tik kiti artimieji gali slapta vakare per užpakalines duris įeiti -pažįstamų dėka...), praktiškai neturiu kur dėtis, nes mačiau jį atsistatantį, besišypsantį, atsakinėjantį į klausimus, galėjau kažką daryti, kad jam būtų geriau, linksmiau... O dabar jis tokioj aplinkoj ir tarp tokių žmonių, kurie mano, kad viskas, nėra jokios perspektyvos ir vilties (o kai taip galvoji, taip ir elgiesi...), o aš galiu tik raudoti, melstis ir pan. To skyriaus gydytojas pagarsėjęs tuo, kad neima kyšių, tačiau ir tuo, kad yra trenktas ir pas ligonį užsuka kokius 2 kartus per mėnesį (ne pletkai, o ten dirbančių seselių žodžiai)...
Abelo - visoms taip protingai atsakinėji, gal žinai, ar čia normalu, kad Kauno klinikose sunkius ligonius leidžia lankyti net per karantiną ir bet kokiom valandom, o kitur - per karantiną neleidžia, o kai leis - tik tam tikrom valandom?
Į cepakų baliaus sąrašą nesirašau kol kas, nors noriu, bet bijau nenumatytų atvejų, nes praeita savaitė tokia ne pagal planą buvo, kad kurį laiką nedrąsu bus planuot, o ir su vyru dar nekalbėjau...
Aš kaip ir Šarangė lygiai taip pat. Labai noriu, bet... Jeigu galėsiu - tai sudedamą kėdę ir savo lėkštę atsivežt galėsiu .
Mano mašina tai visiška baisuma, purvas net ant stogo 
Bet nenoriu plaut, nes vėl durelių spyna užšals.
Va, va, tas pats. Pastačiau po medžiu - paukščiai apdirbo, bet plaut bijau, gana viena spynelė sulaužyta, o kai užšąla, tik vairuotojo durelės atsidaro, nenoriu per bagažinę bandyt laipiot .
Saulės meilės tikras paltukas, man irgi didokokas susirodė, bet jaukiai susinkisti į jį turėtų būti smagu. Kitus mezginius visaip kaip prilaikinau jau .
ir tokia puspūgė už lango... guodžiuosi ti ktuo, akd vis tik ištaikiau momentą mašinai nusiplaut 
nu ką - kaip nauja 
net pamiršus buvau, kokia graži. prieš kokia pora savaičių tai stovėjau prie šviesoforo, snigo, o pro šalį iš priešais barstytuvas-valytuvas važiavo..... tai kaaaaaip tėškė košės su druska, net aptemo, prasikrapštyt langus reikėjo 
