Dar reiktų paminėt, kad visas daiGtas megztas be siūlų.
Aš, žinoma, supratau, kad be siūlių, bet nuskambėjo vigi linksmai
Čia nesikabinėju, čia dirbti nesinori man tiesiog. Nėr įkvėpimo.
Aš, žinoma, supratau, kad be siūlių, bet nuskambėjo vigi linksmai
Čia nesikabinėju, čia dirbti nesinori man tiesiog. Nėr įkvėpimo.
tai ne siūlai - tai virvės 
KGB
Kur dedat, ar kaip kitaip panaudojat senus frotinius rankšluosčius, paklodes padilusias/plyštelėjusias, užvalkalus. Metat lauk, ramia sąžine ar randat kokį antrą gyvenimą jiems??
Dedu garaže ant palangės bet čia jau būna paskutinis jų gyvenimas 
Sveikos 
Ristinos treniruokilinis mezginys koks 
bet tai tokį svorį ir nešiot yra ką veikti. 
šiandien atgavau 150 eurų už pradingusį siuntinį 
Reikia pabandyti dar ir siuntinį pašte atgauti tai dar ir uždirbčiau
Dalį sunaudojam skudurams, kitus į tekstilės konteinerį arba į HM perdirbimui. Ai dar nešu į dailės studiją, ten padėvėtos paklodės labai greitai susinaudoja ir labai vertinamos.
Kas įdomiausia, iš tų skudurėlių nesiruošiu nieko daryt. Bet kažkodėl ( nežinau kodėl ) juos kraunu į spintą. Vietą tai užima. Siūlus galėčiau į spintą kavot
Man tai nekyla problemų, viską į kaimą grūdu, nors ten irgi netrūksta skudurų, kartais ir lauželį kokį sukuriam
KGB- į garažą, ten laukiami tokie švelnūs skudurėliai.
Ristina, bet ir svoris 
Įtariu prieš pabaigą ne itin malonus mezginys buvo vien dėl svorio
oj, visokie ten seni skudurai, medvilniniai ir panašiai sunaudojami buityje, visokiem pavalymam ir panašiai. na, kaip SKUDURAI galima kaip kokiam kapitalistui pavalius neskalbti, o išmesti. aš kaip suvalkietė, tai didelės apimties liekanas sudalinu į mažesnes, oj kiek skudurų
aj, geresnės kokybės panaudoju mezginių džiovinimui
Sveikos, kokiam įdomiam renginy-ekskursijoj buvau nuo ryto! Po Vilniaus oro uostą. Gėda prisipažint, bet paskutinį kartą ten buvau besilaukdama dvynukų, tai 2006 metais... Labai įdomu buvo išgirsti apie tako atnaujinimo projektą ir apskritai visokius užkulisius pamatyt, pvz. gaisrinę, prezidentinę salę. Tai net nekokie sapnai pasimiršo, o tai tokie ryškūs buvo - vienas apie karo lėktuvus ir krentančias bombas, kitas apie Liniuką ir jos darbovietę, tik visai neatsimenu konteksto, o trečias, kur ir pabudau - kaip guliu sunkiai kažkuo sirgdama ligoninėj, o mane aplanko tėtis.... Oi, jausmai itin keisti atsikėlus buvo.
O dabar kaip smagiai šviečia saulė, skaniai papietavau, dabar sau linkiu smagiai padirbti .
Ristinos hanteliukas toks rimtas. Man tai sunku megzti ir 4 nr virbalais storesnį siūlą, po savaitgalio žiauriai skauda pečius, o nedariau nieko rimto - tik mezgiau...
Liną su mohera drauginu dėl kritimo.
Rankšluosčiu/paklodes: 1)išmetu 2) į sodą skudurams 3) HM, 4)keli palikti džiovinimui mezginių. Numeracija ne prioriteto tvarka, kaip tuo momentu man susišviečia.
Ristina, aš tai suprantu , kodėl rankovės trumpos. Tik toje nuotraukoje kažkaip labai juokingai atrodė. Ant žmogaus labai geras vaizdas. Tik neįsivaizduoju kada tokį nešioti. Po paltu ar striuke apsirengti sunku, o rudenį dažniausiai vėjuota ir lietinga, tai megztą daiktą vis tiek perpučia.
Senus frotinius rankšluosčius dar panaudoju vėlimui. Seniau dar būdavo nedidelių rankšluostukų iš sveikų dalių pasidarau. Kai su mažais vaikais važiuodavom į kaimą, tai vakarais kojom šluostyt sunaudodavau, kad didelių rankšluosčių neišžoliuotų.
Sveikos,
Šarange, tavo kūdikiški meilumai, labai, labai gražūs, nu tiesiog...nei pridėsi, nei atimsi...
Qqukutės, kišenėtoji irgi girtina, o ir ilgis mano akiai, labai liuks, bet žinau, žinau ne man nešioti
Nuoširdi, smagu, kad nusimezgei džiuginantį daiGtą, tak dieržat
o aš jau nevilty nuo savo nemezgimo, kažkaip dar labai banguotai darbe, tai grįštu kažkokia - nei šiokia, nei anokia, savaitgaliai vėl gi parduoti kažkam, neaišku kam...ech netvarka. nusiritau iki tokio lygio, kad pagatava parsinešti iš kaimynės, jos mezgamo megztuko, schemutę (paskutinis SabrinosNr.) ir beždžionauti
