Labas rytas,
Skaitydama Terezzos pasakojimą prisiminiau, kaip ėjom su vaikais ausų durt. Mano vyresnoji dukra labai norėjo auskarų. Buvom sutarę, kad kai 10 metų sueis, leisiu. Tai prieš pat 10 gimtadienį ėjom durti, kad gimtadieniui jau būtų užgiję ir galėtų puoštis. Tuo pačiu panoro durtis ir vyriausias sūnus, kuriam tuo metu 14 buvo.
Aš ateinu su savo vaikais rami ramutėlė - na ne operacija, jokio būtino reikalo, patys norėjo, aš iš vis ne prie ko, tik atvedžiau. Jei jau kuriam pasidarytų baisu, gali apsisukti ir eiti, man nuo to tik tik mažiau mokėti reikės O kosmetologė pradeda saldžiu balseliu kalbint dukrą. Tai čia darysiu taip ir taip, čia patepsiu, čia auskarą įdėsiu į tokį prietaisą, čia tau gal suskaus, tu tik nebijok, bus panašu į uodo įkandimą, po to patepsiu vaistukais ir t.t. ir pan. Man jau nuo jos kalbų bloga pasidarė, ne ta prasme, kad bijot pradėjau, bet kad šlykščiai erzino, pati jau 5 kartus būčiau tas ausis pradūrusi. O ji vis nebaigia ir dar klausia dukros - tai tu juk nebijai? Nebijok.Po to pažiūri į mane - na mama turbūt labiausiai jaudinasi.
Tai aš jai ir pasakiau, kad jau aš tai tikrai neturiu priežasties jaudintis, tegu tik greičiau duria.
Nors ta kosmetologė matyt daug patirties su baimėm turėjus. kadangi ten eidavau kirptis, tai net su savo retais apsilankymais sugebėjau matyti, kaip mama du kartus atvedė mergaitę durtis ausų ir abu kartus išėjo nepradurtomis, nes mergaitė vis išsigąsdavo. Bet kai geriau pagalvoju, tai nuo tos kosmetologės kalbėjimo gali baimė pradėt imti.
Prisimenu poliklinikoj kraują kai imdavo, viena laborantė labai gerai mokėdavo su mažais vaikais elgtis. Va, pažiūrėk kuo aš tau patepsiu pirštuką, žiūrėk kokių čia stikliukų turiu. Tuo metu tik bakst į pirštą - o, pažiūrėk, kas čia tau bėga, o dar kokių čia aš prietaisų turiu, o dar tau vatos duosiu, žiūrėk nepamesk, gerai laikyk. Nespėja vaikas net susivokti ir tas suskaudėjimas toks nukalbėtas lieka.
Kaip ir visame kitame reikia kažkokio balanso, truputį nukalbint, bet ne per daug.
Tai čia su vaikais, o suaugusiam aišku, kad nereikia ten komentuoti kiekvienos detalės, bet gerai kai į klausimus atsako ir normaliai paaiškina svarbius dalykus.
Matyt paskutiniu metu per daug tyliu, didelės žodžių atsargos susikaupė. Nes kai tik pradedu rašyt, tai ilgi parašymai išeina, negaliu sustot.