sveikos gyvos,
kol kepa savaitgaliui žuvis, įlindau trumpam
apie darbus kol dar neišsikvėpė tema,tai galiu pasakyti tik tiek,kad aš jau daug metų dirbu namuose.Nereikia 8-17 val kažkur važiuoti,dirbti,ar net atsėdėti tą laiką marinuojant.Labai nepatiko pirmajam darbe tai,kad darbo nėra,bet tu turi būt ir dar imituot ,kad dirbi, kalendoriaus lapelių plėšymo buvo per mažai,turėjai ant stalo krūvas lapų vis perdėlioti, neva tai dirbi.ab sur das o dar tas kolektyvas moteriškas buvo,tai oj oj... nebuvau prie jų chebros,nes nerūkiau,negerdavau kas valandą kavos iš nuobodulio parašiau pareiškimą,išklojau,kad atsėdėt-ne to aš ateinu į darbą ir išėjau.
Kitam darbe buvo vien vyriškas kolektyvas.Buvo dar moteris buhalterė,mano bendravardė ten diena pralėkdavo migom,skaičiuoji,matuoji,važinėji,gamyboj sukiojiesi.nugis pasaka.nebuvo nei pusės etato supermamoj darbe bet...tada teko išeiti dekretinių,jose būnant su Lukne firma bankrutavo,gaila...
O auginant vaikus pasitaikė puiki proga dirbti namuose pagal autorines sutartis,jau 9 metus taip dirbu. yra kas mane labai durnina dėl to,nes stažas nesikaupia ir bla bla bla,na bet ką dabar... kai dirbi viena,turi ir darbą padaryti viena,niekam nenumesi.vat tas man labiausiai ir patinka.per metus būna kokie trys periodai juodo darbo.ariu,bet man tai patinka.pasiilgstu ir mezginių,ir knygų,ir pamibminėjimo miškuose.
o kai nėr darbų,tuomet namie nenuobodžiauju.2 dienas per savaitę savanoriauju pas maltiečius,man tai laaaaabai patinka.pabendrauju su senukais,atrodo,kad energijos iš jų pasikraunu
kai vaikai nuo kitų metų pereis į muzikalkę savo gimnazijoje,gal ieškosiu darbo.jeigu,žinoma,man apsimokės.nes gyvenimas užmiesty jau įpareigoja vežiot vaikus,parsivežt,neturim šalia močiučių,kurios paskambinus tuoj pagelbėtų.Svajoju apie darbą laisvesniu grafiku kokiam žurnale ar laikraštyje,kur reikia kažkur važiuoti,kažką pakalbinti,nufotografuoti,po to aprašyti.Mokyklos laikais į kauno dieną ir kitur rašydavau straipsnius,manau,kad man būtų labai mielas užsiėmimas. nenoriu darbo su stresu,intrigom...
o šiaip pagrindinis mano darbas yra būti mama.vat su vaikais užsiimu pagal pilną programą. daug muziejų lankom,knygų pristatymų,įv. dvarus, visokias pakampes,kur įdomu,nauja,naudinga. Būtent dėl to,kad nedirbu 8-17 val,galiu su jais užsiimti,pagelbėti ir skirti ne 7 minutes per dieną. Man tai patinka,čia aš tikrai jaučiuosi savimi. dar vienas dalykas,kas man labai patinka tokiam laisvam mano darbo grafike,kad aš, be galo gamtą mylintis žmogus,matau,kaip ji keičiasi.Turiu tam laiko,kad išeit,pasivaikščiot,pafotografuot. Tada aš atsigaunu
galbūt tokį darbą namuose pasirinkau dėl to,kad manęs labai nelepino gyvenimas vaikystėje,2 metukų dar neturėjau,o mirė tėtis,mane augino močiutė (pats brangiausias žmogus man ) . Mačiau pavyzdį labai artimą,kaip neturi mama elgtis su savo vaiku ir,laimei,ne tiesiogiai jį perėmiau,o padariau išvadas ir savo vaikus auginu priešingai,visiškai kitaip. O iš vyro giminės labai puikų pavyzdį turiu mamos buvimo namuose,užaugino ir gyveniman išleido du nuostabius vaikus
Ar užaugę mano vaikai pasakys ačiū, aš nežinau. Dabar jie laimingi, aš laiminga, šeima rami,kad viskas prižiūrėta. Aš ne karjeristė, nenoriu darbe aukštumų, man prioritetas yra ramybė šeimoje. Ir dejuot nemėgstu,nes kas dejuoja,tegu kažką keičia. Nuo dejonių savaime niekas nepasikeičia,apart to,kad kitus suerzini
Tai vat koks romanas gavosi o dabar prašvis,lįsiu su fotoaparatu į mišką,gal dar liko tos šakos pasipuošusios nuo vakar balta glazūra