METŲ mezginiai

ojjjjjjjjjjjj...

atsives maryte  kate, petras dobermana,  onute juru kiaulyte, dar koks jonas kokia papugele.... nu tai ko ne geros emocijos visa darbo diena

vat tokios idiles kaip pas Olaiva  namuose, tai vargu ar sulauksit .  labai katukas man tavo grazus. nu ciucikas irgi grazus, kol mazas bet katuko tai as ir antro noreciau

mezgat graziai    as siemet pora eiluciu jau pamezgiau  uzvakar vakare.  kazkaip  aptingau

mezgiminio darbo kandus. siuo metu  irgi biski gal tingiu gal sveikata siuo metu svarbiau, nei tas lisnas pinigas. aisku ju niekada nebuvo perdaug, nu bet ...  nespjaunu i vandeni, gal reikes kada uz  sriubos bliudeli  ar duonos rieke megzt   

aš gyvūnų  šeimininkų tiesiog nekenčiu,kai po maximą ir pan parduotuves su šunim po pažastim vaikšto kokiam dešrų skyriuj.bet viena diena darbe su augintiniu tai man būtų atrakcija

dabar jau ir į polikliniką su jorkais po pažasčia ateina

Turiu du šunis. Mylim ir labai jais rūpinamės bet į darbą jų nesivesčiau. Jiems stresas būtų ir jie lotų nerimautų tai nei kolegos nei as nepadirbtumėm, o jei ir dar kas atsivestų tai tikrai balaganas.

Kaip neverta tikėti ir visai dejuojančiais vargšeliais . Aš kai paklausau kartais už mane daugiau uždirbančių, ne suklerusia mašina važinėjančių, name gyvenančių žmonių, kurie turi geriausiu atveju pora vaikų, kaip jie dejuoja, tai pagalvoju, kad aš neturiu jokio vargo .

O is kur tu zinai kaip jie gyvena? 

Manai geresne nei tavo masina (net nezinau kokia taviske) nekainuoja daugiau? Remontai,eilines apziuros ir t.t. ne garaziukuose, o autorizuotuose servisuose kur reik nes serviso knygele pildoma?

Namas pirktas pvz per burbulo pika uz belenkiek pinigu ir dabar vieno uzdirbancio neblogai visas atlyginimas paskolai.

O vaikai. Vaikai yra poziuris. Kai kam ir  vienas yra didelis kliuvinys. 

Zmones priprate prie geresnio gyvenimo sunkiai to atsisako ir dejuoja. O galu gale nezinai nei kiek jie uzdirba. Gal masina ir namas ir visas gerbuvis buvo sukurtas pries krize. 

Bet visokiu yra tu zmoniu. 

Uj augintiniai darbe manes nepradziugintu..dar jei kates  galeciau kaip nors iskentet tai sunu as realiai bijau...

Taip kad man stresas  ne mazesnis argumentas uz alergija

Rukymas gal ka irgi ramina tai nereiskia kad galima rukyt atsisedus prie kompo gi

Kolege grasinosi kazkada atsivest dukros suni 😀kuris jai puse namu sugrauze..gal ir nieko, sutaupytume ant dokumentu naikinimo 😂

Sveika Aagnex, bent retkarčiais pasirodyk, nepranyk

Nu man išvis gražu - pradėjo kilti temperatūra

Aš žvelgiu iš savo pažįstamųjų, artimųjų rato, nekalbu apie maistą, odontologijos klinikų dar ant kiekvieno kampo, bet va šiaip išskirtinių firminių rūbų, išskirtinių užuolaidų saloną ir etc...

Freke, aš tau tikrai netaikiau, tai nereikia taip reaguoti. Ir tikrai žinau apie ką kalbu  , nes kitaip nekalbėčiau. Nu gal nevardinsiu vardų ir pavardžių ar atlyginimo dydžių poros direktorių, kurie taip "vargsta", kad gali šilko pagalvės užvalkaliuką nusipirkt už 90 eur, vesti vaiką nuo 5 m kinų kalbos mokytis, o mašina ir telefonas taigi naujausi tarnybiniai, net nekainuoja , žinau ir ką valgo, ir kiek keliauja, bet tai taip brangiai kainuoja kokie atsiprašant dalykėliai, tiek dejonių... Ar tu manai, kad ta suklerusi mašina geriau  ar paskolinis butas ir 4 vaikai ? Vaikus čia tik miniu kaip išlaikytinių skaičių. Aš nedejuoju, nes jie mano lobis, turtas ir laimė pati didžiausia.  Tai va pasiklausius tokių "nabagų" aš suprantu, kad esu be galo turtinga ir laiminga, nes vertinu kitus dalykus.  Dėl vaikų mokslų labai nesuku galvos, man tėtis nepadėjo, mamos nebuvo, močiutė kokį litą įdėdavo ir maisto. Dabar protingi vaikai ima anksti užsidirbti, nematau tame nieko blogo. Maniškiai dar kažkokį draudimą kaupia 3, mes patys apdraudę gyvybes, tai jeigu jau pakratysim kojas vaikų neišmokslinę - gaus kompensaciją...

Aagnex atėjo paskutinę dieną prieš įsidarbinimą ir vėl pranyks , bet sveikinu su nauju darbu!  Baisu man šeimyniniai nesutarimai, tfu tfu, nesu patyrusi ir nenoriu patirti, pabumbėjimai dėl kasdienybės  darbų nesiskaito . Įdomu, kaip Meškutei viskas susiklostė....

Aš žvelgiu iš savo pažįstamųjų, artimųjų rato, nekalbu apie maistą, odontologijos klinikų dar ant kiekvieno kampo, bet va šiaip išskirtinių firminių rūbų, išskirtinių užuolaidų saloną ir etc...

O kiek tu pažįsti potencialiai mokių išskirtinių užuolaidų salonų klientų   ir kaip dažnai tokie žmonės keičia užuolaidas   

Tai as irgi i Olaivos nekenciamuju sarasa  .Kartais leidziu sau vakare suni isvedus uzeit kokios duonos ar pieno.Bet pasiimu tam reikalui sena rankine ir mano voveres tik galva kyso.

Brangi Restar,

Man taikyt ir nereik.😉 Nei as verslininke, nei paskoliniam name gyvenu. Vaiku daugiau nei du ir masina ne is saliono. 😉 Ir apskritai as tik atsakiau i tavo posta. Kad grazi isore nebutinai geras gyvenimas. 😉 kiekvienam atskiros ir savos bedos. Zinau ir as daug uzdirbanciu, namuose gyvenanciu, vaiku 0,1,2 turinciu. Bet bedu bedeliu. Ir dejuoja nes sunku, nes bedos rimtos. Tai verslas eina siknon, tai sveikata ten pat eina, tai seima byra, tai viskas kartu.... o dar pries kelis metus ir atostogos po kelis kartus ir bureliai vaikams ne po viena ir t.t. o visuomenej vaje kokie verslinikai: Namai masinos atostogos

Kiekvieno gyvenimas yra skirtingas. Tai ir gyvenkim taip kaip norim patys.

Agnexxx va cia yra tas variantas: kai uzsidaro durys, atsidaro langas 😉 sekmes tau visokeriopos!

Sveikos  aktualiom temom kalbat. 

Kažkaip prasidėjo Nauji metai ir aš labai smarkiai pajutau “egzistencinį nerimą”.  Labai pradėjo smegenis spausti žinojimas, kad man dabartiniame darbe visai nebedaug beliko. Ir su tuo žinojimu darosi sunku gyventi - iš vienos pusės atrodo, kad jau reikia labai smarkiai imtis naujo darbo paieškų, skirti tam savo energiją, o iš kitos pusės darosi labai sunku save sumotyvuoti nemėgiamiems ar beprasmiškiems darbams... Kartais net aplanko mintis, kad norėčiau šitą etapą užbaigti čia ir dabar ir  pradėti naujo takelio paieškas. Žinau - ir tai praeis... bet va, surezonavo....

dėl vaikų mokslų užsieniuose tai turiu turbūt nepopuliarią nuomonę.   Dabar labai daug vaikų į tą užsienį nori važiuoti tik todėl, kad dauguma taip daro. Ir dar kad nuo tėvų pabėgti. Tikrai nedaug jų kryptingai žino ir siekia įgyvendinti savo svajonę. Dažnai jie net nežino, ko nori, kas jiems įdomu. Kiti sako, kad tam ir reikia pabandyti, kad suvokti, kur tas pašaukimas. Bet susivokti galima ir lietuviškuose universitetuose, nereikalaujant iš tėvų paskutines kelnes nusimauti.   O jau paskui kryptingai važiuoti studijuoti magistratūroje ar paskutiniuose bakalauro kursuose.

Mūsų Rūta nei cento iš mūsų neprašė mokslams užsienyje, pati viską susirado, pati susitvarkė buitį, papildomą darbą, kad susimokėti savo išlaidas. Taip, ir man kartais labai norėjosi mamiškai duoti pinigų, kad tam mano vaikui nereiktų to vargo vargti. Bet supratau, kad jos gaunamos savarankiškumo pamokos žymiai vertingesnės. Didžiuojuosi savo dukra - kokia jinai tapo protinga, savarankiška, stipria, žinančia ko nori ir kryptingai to siekiančia.