METŲ mezginiai

na, aš kaip išbandžiusi sėdėjimą namuose... net du kartus po 3 metus, tai galiu daug ką pasakyti tuo klausimu...

tik šiuo metu ne visai nusiteikusi aprašinėti tas patirtis.

aišku, kiekvienas žmogus savaip prie tokių aplinkybių taikosi, ir kad vienas veiklus kitas nelabai.... aš gal labiau nelabai

trumpai: neiti į darbą yra sunku. tiesiog nedirbti. nes tai, ką jūs kalbate apie savo kažkokias idėjas, tai nėra nedarbas. tai dar didesnis darbas nei dabar, nes iš tikro tame darbe jūs būtumėt dieną naktį ir be švenčių. ir tuose darbuose irgi yra daug visokių ne visai malonių dalykų, kuriuos tiesiog privalu padaryti tam, kad ta malonioji dalis eitų be priekaištų.taip taip, ir žurnalų papildyti, kurie tik jums reikalingi

krūva veiklų. na irgi tokia sakyčiau kol nepabandei negali sakyt kaip ten būtų. nes niekas netrukdo bent viena veikla iš tos krūvos užsiimti ir dabar. ir jeigu aš to nedarau dabar, tai oj kaip naivu tikėtis, kad kai nedirbsiu, tai jau pulsiu stačia galva. plavali, znajem.   nė velnio.

bet visai ta yra iš mano asmeninės varpinės. kaip ir sakiau - visi mes skirtingi.

Vadovaut ir aš neturiu didelio noro, net jeigu ir sugebėčiau, bet manyje tūno dar per didelis tinginys ir tuo pačiu per daug rimtai ir atsakingai į viską žiūriu, todėl nenoriu bemiegių naktų Bet lenkt nugarą 8h ar juo labiau daugiau irgi nenoriu Iš kitos pusės, žiūrint kokia vadove, jeigu jau taip fantazuojant iki galo, tai niekad nepretenduočiau vadovaut į kažkokią rimtą, jau susiformavusią ir puikiai veikiančią įstaigą, bet jeigu kurt nuo nulio viską, tai gal viskas ir kitaip. Sunku įsivaizduot.

Idėjas pasigaut nesunku, o bet tačiau, jų išpildymas ir yra visa esmė, prisapnuot galima daug ko, bet kas iš to...

Namuose pasėdėt pusė metų gal ir norėčiau, bet gi, žinau puikiai, kad nesėdėčiau rankų sudėjus, veiklos tikrai rasčiau, bet užsidaryt namuose nenoriu, net jei ta veikla ir neštų pinigus. Tai va, jei kalbant tiesiogiai apie mezgimą ir verslo darymą iš jo, mane ir stabdo visi šitie išvardinti dalykai: sėdėjimas namuose, stuburo išvaržos, ir hobio išmylėjimas ir visai ne finansai Todėl mastau plačiau....

Kaip neverta tikėti ir visai dejuojančiais vargšeliais . Aš kai paklausau kartais už mane daugiau uždirbančių, ne suklerusia mašina važinėjančių, name gyvenančių žmonių, kurie turi geriausiu atveju pora vaikų, kaip jie dejuoja, tai pagalvoju, kad aš neturiu jokio vargo .

gražus pavadinimas

svarbu, kad ne kūrikė

Kaip neverta tikėti ir visai dejuojančiais vargšeliais . Aš kai paklausau kartais už mane daugiau uždirbančių, ne suklerusia mašina važinėjančių, name gyvenančių žmonių, kurie turi geriausiu atveju pora vaikų, kaip jie dejuoja, tai pagalvoju, kad aš neturiu jokio vargo .

     Čia puikiai tinka Šilingės kaimynų pavyzdys, kurie emigravo, nes oriai negalėjo gyventi. Nors orumas nuo išlikimo ko gero skiriasi, bet aš asmeniškai dejuojančių žinau tikrai, o va badaujančių nežinau, gal net pamaitinčiau jei žinočiau.... 

Kaip neverta tikėti ir visai dejuojančiais vargšeliais . Aš kai paklausau kartais už mane daugiau uždirbančių, ne suklerusia mašina važinėjančių, name gyvenančių žmonių, kurie turi geriausiu atveju pora vaikų, kaip jie dejuoja, tai pagalvoju, kad aš neturiu jokio vargo .

beveik apie mane parašei   tik greičiausia pirmas punktas neatitinka

aš tai dejuoju ne kad man sunku, o kad norėčiau geriau gyventi. va.

tarkim šiuo momentu plaukai turbūt kuokštais žyla (gerai, kad šviesiai dažyta), kai pagalvoju, kad mano dukros planuoja stoti mokytis. užsienin. abi. tai tiek to, dar mokslams apmokėt gal ir kokią paskolą iš bėdos galima suorganizuoti, bet vat pragyvenimas nu tai ką žinau. net nenumanau kokiu pieštuku prisipiešti tiek kupiūrų.

o kadangi ir iki šiol nelabai atliekamų tų kupiūrų buvo, tai santaupų irgi nerasta tuo klausimu.

bet faktas kiap blynas, kad šiuo momentu gyvenu geriau nei prieš tarkim 10 metų.

Aš neturiu jokių idėjų ir net neieškau gal ir turėčiau, ar ieškočiau, jei mane erzintų mano darbas  o dabar - tai net pati sau kartais pavydžiu   

AŠ faktas kaip blynas kad dabar gyvenu labai panašiai kaip prieš 10 m., gal net šiek tiek blogiau

Katukai mano kūdikis mokosi Londėj, turiu tave nuramint kad gyvenimas jo mums nekainuoja nė kiek, nes šiuo metu nė kiek negaliu pervesti, mūsų finansiniai įsipareigojimai viršyja pajamas. Ir net buto parduoti negalim, nes kiek skolinomės tiek ir reikia grąžinti, kol kas didžią dalį mokėjom palūkanų, tad pardavus nelaimėtumėm o praloštumėm, kaip žinia nuoma būtų brangesnė nei paskolos įmoka.

Sūnus mokslui turi paskolą, gyvenimui ir būstui užsidirba.

Taip ,man tai labai labai graudi tema, kad vienturtis vaikas, turi nuo 19 metų gyventi be išeiginių, darbas, mokslai, darbas mokslai. Keliasi 5, gulasi velnias žino kada. Ne taip turi būti, tėvai privalo užtikrinti vaikams mokslą ir pragyvenimą, na bent jau mano vidus taip nori privalėti.

Aš nesitikėjau kad 41 m reikės viską pradėt nuo nulio, nuo nieko praktiškai...

ir ką vistiek nelįsi gyvas į žemę, reikia kabintis, vėl keltis....

     Čia puikiai tinka Šilingės kaimynų pavyzdys, kurie emigravo, nes oriai negalėjo gyventi. Nors orumas nuo išlikimo ko gero skiriasi, bet aš asmeniškai dejuojančių žinau tikrai, o va badaujančių nežinau, gal net pamaitinčiau jei žinočiau.... 

mano vaikai kartais pabadauja.

bet tai jų ir per prievartą nepamaitintum

nu čia juokas.

aš asmeniškai rgi varguolių nepažįstu, bet manau, jų yra. ir net galima būtų susirasti, jei norėtųsi kokį gerą darbą padaryt.

bet vat visa esmė tame ir yra, kad jei netriūbija to ant kiekvieno kampo....

Apie vaikų studijas tai  dar negalvoju, o gal reiktų, nes tikrai plaukai šiaušiasi bandant įsivaizduot, o visa kita, kad tik sveikatos būtų...

Dar jei plėtojant mintį apie verslą ir gerą gyvenimą, tai vėl gi nuo lūkesčių priklauso, aš pvz. kol kas neturiu minčių pralobti ir tai nėra mano tikslas, aš noriu idomios veiklos ir finansiškai bent ne mažiau uždirbt negu dabar, dirbt daugiau pasiruošus, bet su sąlyga, kad ne per prievartą ir sukąstus dantis.... 

Koks fainas užmestinis   

Kiba čia nertas?   

https://www.ravelry....abitat-cardigan

Parašyta, kad nertas.

Pas mane provincijoj kažką bandyt savo yra beviltiška, nes kas atsidaro, tas sėkmingai po pusės metų užsidaro, nes niekas pas mus nevyksta, neapsimoka, kebabai tik gyvuoja ir su auto dar kažkas kruta, daugiau duobė.

Ristina, pasiilgau ir pasigedau

Aš dabar sėdžiu su sloga, kuri nėr labai draugiška, norėtųsi pagulinėti su karšta arbata, na bet nedaug liko, iškentėsiu.