Skamba žiauriai, bet... man nebeidomu čia visai, tačiau sveiku protu negaliu atsisakyt pastovaus atlyginimo ir visų soc.garantijų, neturėdama jokių kitų garantijų...
Va, va, mano mintys ir išgyvenimai 1 prie 1 
Pačiai išeiti dar neina, bet jau norėčiau iš čia ištrūkti 
Lukiškės ne mano
Čia visada taip būna... Apie LUkiškes nieko nežinau ir nesigilinu, bet kalbant apskritai, tai turint sveiko proto, nesinori tikėt tik viena puse, o ypač šiuolaikine žiniasklaida... jau vien antraštės ko vertos, kurios dažnai nebūna net susiję su turiniu 
Aišku, vynioju ant ūso tavo patarimą, Katuk 
. O dėl Lukiškių - tai aš tik puse ausies klausau žinia, tai pavadinimą girdžiu, kad vis pakalba, o turinio ne, tik įsivaizduoju, kad kažkokie nemalonumai kai kam gali būti. Tikrai netikiu žiniasklaida, visada būna ne viena pusė, tas aišku kaip dieną. Nemačiau aš tos aikštės visai, bet aš už tai, kad geriau ką nors daryti ir greičiau, negu laukti dar 20 metų ir padaryti tobulai, kad visiems įtiktų. Tik ar tai įmanoma 
. O šiaip aš visada už naujoves, ir bunkerio noriu, nors nebegirdėjau kaip ten dėl jo viskas baigėsi.
Va, va, mano mintys ir išgyvenimai 1 prie 1
Jei vyras tave skatina išeit ir jei finansinė padėtis leidžia, tai tavo vietoj aš nedvejočiau, ypač turint omeny tavo jautrumą, kam taip žalot save?
Vat man nėra taip blogai, tik nebeidomu, o ir mūsų finansai nėra tokie užtikrinti, kad gyventume iš vienos algos... 
Jei vyras tave skatina išeit ir jei finansinė padėtis leidžia, tai tavo vietoj aš nedvejočiau, ypač turint omeny tavo jautrumą, kam taip žalot save?
Vat man nėra taip blogai, tik nebeidomu, o ir mūsų finansai nėra tokie užtikrinti, kad gyventume iš vienos algos...
čia mano mama labai senamadiškas žmogus ir jau senyvo amžiaus, tai vis ėda mane, kad neprarasčiau darbo, kad darbai nesimėto ir t.t. Na su tuo aš sutinku, ypač provincijose liūdnos mišios.
Na aš nesileidžiu kol kas šikti ant galvos, einu į darbą pasiruošusi bet kada tėkšti atsisveikinimo pareiškimą ant stalo, kai valdžia užknis, taip ir padarysiu, aš dabar visai nesinervinu.
Aš jau iš po dekreto planavau negrįžti, bet va vis mama mane ėda tuo klausimu...
čia mano mama labai senamadiškas žmogus ir jau senyvo amžiaus, tai vis ėda mane, kad neprarasčiau darbo, kad darbai nesimėto ir t.t. Na su tuo aš sutinku, ypač provincijose liūdnos mišios.
Na aš nesileidžiu kol kas šikti ant galvos, einu į darbą pasiruošusi bet kada tėkšti atsisveikinimo pareiškimą ant stalo, kai valdžia užknis, taip ir padarysiu, aš dabar visai nesinervinu.
Aš jau iš po dekreto planavau negrįžti, bet va vis mama mane ėda tuo klausimu...
Bet darbas kam reikalingas? Juk ne šiaip sau, o tam, kad uždirbtum pinigus, o idealiu atveju ir kad patiktų, tai jeigu daugiau nervų, negu naudos, tai jai turėtų tavo sveikata labiau rūpėt negu pats darbo faktas, juk neisi soc.pašalpos prašyt išėjus iš darbo, tai ko čia nervintis
Aš tai bijau darbo biržos, gyvenime nesu joje buvus
Oi, ta mama...o tu pati ką norėtum daryti? jeigu nedirbtum? nes visai nedirbti gal irgi nėra išeitis, norisi gi išėjimo į žmones, visai kitas reikalas, ne tik apie namus, vaikus suktis. Aš jeigu neturėčiau prisidėti prie šeimos išlaikymo vis tiek norėčiau užsiimti kokia faina veikla su žmonėmis, tik, aišku, labiau galėčiau rinktis idėjiškai, prie ko noriu prisidėti.
8 metus gyvenom labai gražiai su vyru direktoriumi, buvo labai fainas žmogus, į darbą ėjom kaip į šventę, gražiai sutarėm, viskas prasidėjo, kai jis išėjo, šokdinimas be virvutės, gąsdinimai ir grasinimai. Kadangi aš nebijau prarasti darbo, aš dabar nebereaguoju į isterijas, šaltai, ramiai, o jos tegu ima ir mane atleidžia Ne taip lengva tai padaryti, nes nėra už ką. Yra fainų žmogiukų, ir mokinukų, smagiai su jais bendrauju, tai dėl jų ir einu į darbą. Valdžia durna, ne darbas
Jei išeičiau, dabar tikrai kurį laiką būčiau tik namų šeimininkė, pasiilgau to, o kai užsimanyčiau darbo, manau vis tiek kažkur susirasčiau, dabar tikrai nepulčiau jo ieškoti Mano atlyginimas eina mano pomėgiams : siūlams ir etc, tad dirbu tik malonumui.
Aišku, vynioju ant ūso tavo patarimą, Katuk
ten dabar biškį ne dėl naujovių blogumai, biškį su viešais pirkimais, tiksliau jų procedūrom, susidirbo chebra.
bet tai čia amžina problema...
va ir dabar, atėjo kažkokia menininykė iš kultūrinių reikalų skyriuko, oficialiai tai valstybei tarnaujanti nori kažką nupirkti savo reikalam, bet visa esmė, kad pati prisipažįsta, kad nežino ką pirks 
va taip tiesiai. nu. ir ką jai patarti gali, kaip suorganizuoti darbą 
. paskui ir gaunasi neaiškios sutartys, ir reikia pripirkti eigoje. ir viskas dėl to, kad kompetencijos trūksta elementariom techninėm specifikacijom surašyt. dar kai aiškesni dalykai dar dar, gali pakontroliuot, o kai pats nesusigaudai. aš negaliu būti visų galų meistrė ir žinovė. pamatytumėt, kokias specifikacijas mūsų informatikai rašo... man nereik net specifinių žinių, atsidarau googlą ir matau, kad net techniniai pavadinimai su klaidom.....
nu va, pasipasakojau....
nu va, pasipasakojau....
iš dviejų žodžių viską supratau "meninykė" ir "techninė" ir vysks aišku 
O aikščių ir gatvių remontui vadovauja menininkai, o daro technikai 
tai taip ir gaunas
Taip, būtent taip.
Aš net noriu, kad mane išmestų iš to darbo, arba kad subankrutuotų mano ta gamykla
Atrodo, kad aš būčiau parašius Idėjų yr, o drąsos mest garantijas ir viską pradėt nuo nulio be jokių garantijų nėr. Bet jei visi taip galvotų, tai jokios pažangos nebūtų. O va jei atleistų ir nebūtų ko prarast, tai su vėjeliu užsisukčiau
Liniuka jau kelintą kartą rašo apie kažkokias savo idėjas, nu man taaaaaip smalsu, kokias
čia dėl to, kad pati neturiu jokių idėjų o jei ir kokai iškyla, tai labai neįdomi, ir taip ir numiršta.
Nite, nu panašiai bet galvoju blyn, kas aš tokia nei menininkė nei technikė....
