Labas rytas,
Kokia sunki galva ir vėl jaučiuosi miegant...
Mokytis ir plėst akiratį aš visada norėjau, bet ne viskas gi įdomu, ypač, kai nelabai ryšio su savim randi... O kaip pačiai susirast tai ko tau reikia, kai kartais net pats nežinai ko reikia, nelengva, be to aš nesu ta, kuri eina kiaurai sienas ir langus, o va kai netyčia papuoli į tokią aplinka tai labai smagu.
Abelo, labai smagu, kad taip viskas susiklostė ir susiderino o tai vyras turi nutraukt darbus?
Lietuti, net man gaila tavo šmutkių, pagalvojus, o tai negali dar pora lagaminų pasiimt>? ar per brangu>?
Dėl vyriško ir moteriško kolektyvo... Aš visad dirbau ir mokiausi labiau vyriškam kolektyve, įtampos ir intrigų niekad nejutau, nors aišku pasitaiko, bet minimaliai, o bet tačiau, man jau pradeda trūkt smagios moteriškos kompanijos. Papuolus į smagias moteriškas kompanijas kaip pvz.mūsų meetai, ar kad tie kursai, kur daugiausia moterų, pajuntu, kaip smagu moteriškai papliurpt ir pažvengt, aišku, darbe nelabai pasirinksi kolegų, todėl iš moteriško gali greit virst bobišku kolektyvu
Dar prisiminiau senesnę temą apie rašymą. Niekad negalvojau, kad galiu rašyt, o bet tačiau, kai buvo tokia savarankiška kūrybinė užduotis, tai suolo kolegė ir vertėja, sakė, kad man reikia rašyt, nes išpūtė akis, kai pamatė, kiek prirašiau, kai kiti tuo tarpu vos po pora žodžių ar sakinių išspaudė.