nu mano profesija šiaip pirminė kalbėt prieš auditoriją
ir 5 metus tą praktikavau. nu ir tirkai galiu pasakyt, kad tą patį kartojant kelis kart, o paskui dar ir vėl ratuką iš naujo, tai pasitikėjimas paauga. o viskas dėl to, kad žinai, apie ką kalbi. na, arba jei jums patogiau, išmokai tą, apie ką kalbi 
bet man šiaip sunkiai sekasi išreikšti mintis spontaniškai, t.y. ir mažam rate. ir ne dėl to, kad jaudinuosi ar pamirštu, o dėl to, kad mintys su liežuviu nespėja
rišlumo pritrūksta, dažnai, net nelabai žmonės supranta, ką noriu pasakyti. o rašant galima grįžti atgal, pasitaisyt, patobulint.
bet jeigu ką, tai temoj rašant ne visada grįžtu paskaityt ką parašiau
ir faktas, kad pirštai irgi nespėja su mintimis 
ai, ir dar. anau, kad rašymo, ar intriguojančio, patraukiančio minčių dėstymo irgi galima išmokti. nugis ir rašytojas yra profeijsa, kurios mokomasi, ir žurnalistas....