METŲ mezginiai

tai jei adijalui ten berods 4 daliu pynė tai viso labo po 6 gaunasi

kad aš visai kitokią pynę darysiu

12 su 12 reiks sukeisti

po 8 akis sukeisdavau be papildomo laisvai,o čia gal jau daugokokai

Aš irgi apie pynes galvoju. Būna raštų, kur plačios pynės, bet sukeičiami su palaipsniui, tada nesitraukia per daug mezginio. Reikėtų pasieškot savo tam storam siūlui iš pirties. Nes pabandžiau paprastas pynes, tai gaunasi 3D šarvas  

Sveikos,

sveikinu save su švenčių ir tortų pabaigtuvėm . Vakar va tokį tokį http://aj-receptai.b...-sluoksniu.htmlragavom dviejų 11-mečių proga, iš aprašymo atrodė kažin kas, bet supratau eilinį sykį, kad nei vyšnios, nei šokoladinis biskvitas nepataiso man skonio, jeigu pertepimas yra lengvas, koks grietinėlinis. Man turi būti sunku, sodru, macnu . Daug kam labai patiko. Bet aš keliu didesnius reikalavimus - jeigu jau saldi nuodėmė, tai beprotiškai skani turi būti. Na, ir galvoju, ar išvis kokį tortą bekepsiu savo pačios proga mėnesio pabaigoje, ar pasidarysiu didžiausią šventę - nedarysiu nieko .

Vakar turėjau mamadienį, bet tiek pavargau, kad raičiausi lovoje iš skausmo ir peties, ir stuburgalio... Darbo diena daug palankesnė sveikatai .

Nuoširdi - toks miegas ir ne nuo nėštumo būna, tiesiog žiemos miegas .  Tamsiu sezonu natūralu ilgiau miegoti, taip jau organizmas reikalauja. Man tai tik bėda, kad paskutinėm savaitėm sugedo režimas, nenueinu miegot, kai yra didelis noras miegoti, tada nusimušu ir paskui sunku užmigti, budinėju, o ryte - šakės atsikelti.

Olaiva - na, kas tau gali paskayti, ar tau reikia papildomo virbalo, ar ne . Pati matai, pati save žinai. Aš tokių plačių nesu mezgusi.

Šarange, o ta knyga Vyvenimas - apie ką? Ne grožinė? O tiesiog apie gyvenimą? Gėda prisipažint, kad seniai kokios knygos sau neskaičiau... Vis, jeigu atrandu laisvo laiko, norisi megzti. Ir akys labai suprastėję, kartu skaityti ir megzti gal jau būtų sudėtinga. Vis stengiuosi išvengti akinių, jeigu įmanoma, nes bijau priprasti ir visai be jų nebematyti.

Restar, taigi greičiausiai tipo autobiografinė...

Taip, apie ją, bet tikrai buvau nusiteikus skeptiškai, nebuvau nei jos gerbėja, nei ta, kuri nemėgo, bet atrodė, ką gali nei 30ies neturi mergina parašyt apie savo gyvenimą? Alia Greta , dabar visi kas netingi rašo,  bet labai maloniai buvau nustebinta, skaitosi legvai, daug visokių psichoginių analizių, apie jos vaikystę, meilę ir santuoką, apie darbus ir tikrai nesusimastydavau, kad tiek viskas pas ją sudėtingai klostydavos, nu nebūtų meno žmogus, pas juos paprastai ir nuobodžiai nebūna

Toks įspūdis, kad Lietuvoj grafomanijos epidemija

Kiekvienas, kurį bent porą kartų parodė telikas, arba kuris moka iškept ką nors daugiau nei kiaušinienę rašo knygą

 nu nebūtų meno žmogus, pas juos paprastai ir nuobodžiai nebūna

O tai jau pas tave arba pas mane (arba pas bet kurią kitą) viskas labai paprastai ir nuobodžiai ir namie, ir darbe viskas lygiai ir neįdomiai

Tikrai nepatikėsiu tik poreikis visa tai viešint žymiai mažesnis

Toks įspūdis, kad Lietuvoj grafomanijos epidemija

Kiekvienas, kurį bent porą kartų parodė telikas, arba kuris moka iškept ką nors daugiau nei kiaušinienę rašo knygą

sakyčiau tai labai glaudžiai susiję. piar'as visokiais rakursais.

manyčiau bet kokia knyga, sukelianti bent kažkiek minčių ir pamąstymų, yra vertingesnė už kokį tai pigų melės romaną. nors ir tas sukelia minčių   tai gal irgi naudinga

Net nežinau, ar norisi knaisiotis po svetimą gyvenimą. Man ji irgi nėra kokia dievaitė. Apie Lindgren tai labai skaityčiau .

Bet tiems meno žmonėms tikrai gal ir daugiau visko nutinka, ir jaučia jie gal kiek kitaip -daugiau, giliau, įspūdingiau. Tokia viena kiemo kaimynė, su kuria vaikus kiemuos ganydavom, šiaip menotyrininkė lyg, dabar dar psichoterpiajos mokslus baigia, rašydavo apie pirmagimio auginimą Mamos žurnalui - buvo labai įdomu skaityti, nors realiai aš tą patį išgyvenau, bet ji kažkaip kitaip sugebėjo tai ir pamatyt ir perteikti. Vasarą žavėjausi jo kelionės į Kroatiją aprašymu, fantastiški aprašymai, kaip romaną gali skaityti, įsivaizduoti, norėti keliauti... bet... Paskaičiau jos reklamuotą ekskursiją po žydų Vilnių, nu taip aprašė, kad neatsilaikiau, žiemos pradžioje, kai buvo šalčiau nei dabar, baladojausi ir... nepajutau tokio katarsio, kurį ji aprašė. Nei 10 proc. Viskas buvo daugiau mažiau normaliai, bet kai tikėjausi kažin ko, tai iš esmės net nusivyliau.  Aišku, išeities taškai gal skirtingi - gal aš ir taip daugiau žinojau, tai mažai kas mane stebino, bet ir pats stilius ekskursijos man daugiau chaotiškas pasirodė - vaikščiojimas nuo vieno objekto prie kito, bet kažkokios jungiamosios gijos. Žodžiu, manau, kad panašiai su Kroatija  realybėje gali būti .  Ką norėjau pasakyti - iš tos pačios musės ne kiekvienas gali vienodo dydžio dramblį priskaldyti. Bet gerai, kad kitiems tai duota - tie neiškalbingieji gali pasiskaityti ir ką nors suvokti . O rašyti gali kiekvienas, laisva šalis, tik talentingiausieji tikrai sulaukia daug skaitytojų, o grafomanai pasimiršta greit.

pvz. man rašyt sekasi geriau nei kalbėt, pasakot.

todėl nemėgstu kalbėtis telefonu   aš mieliau žinutes rašau.

ir ta Beata kalba ne visai įdomiai klausiau kažkokio čia interviu, tai tokios padrikos mintys, ne visai rišlios....

o dėl išgyvenimų pritariu. įtariu, kad kažkam ir mano gyvenimas visai būtų įdomus, patirčių yra visokių. bet bet bet . nu reik mokėt tai pateikti, kad sudomintų.

sakyčiau tai labai glaudžiai susiję. piar'as visokiais rakursais.

manyčiau bet kokia knyga, sukelianti bent kažkiek minčių ir pamąstymų, yra vertingesnė už kokį tai pigų melės romaną. nors ir tas sukelia minčių   tai gal irgi naudinga

Sutinku

Šiais įtampos ir skubėjimo laikais, bet koks daiktas, t.y. ar meilės romanas, ar "debiliškas" serialas, ar dar kas pan., yra naudingas jau vien tuo, kad suteikia galimybę atsipalaiduot nors trumpam ir šiek tiek pailsėt